„Pristatyta projekto pataisa siekiama, kad būtų leista keisti sterilizuoto gyvūno išvaizdą. Tačiau kol kas pagal nesenai įsigaliojusį Gyvūnų gerovės įstatymą draudžiama keisti gyvūno išvaizdą“, - portalui lrytas.lt sakė O. Leiputė.
Gyvūnų priežiūros ir globos organizacijos savo lėšomis gaudo daugiabučių aikštelėse, prie atliekų konteinerių besiveisiančias ir gyvenančias kates. Jos sterilizuojamos arba kastruojamos ir paleidžiamos toje pačioje vietoje. Nuo rudens, jei įstatymo pataisa įsigalios, sterilizuotos arba kastruotos katės bus ženklinamos nukerpant ausies kraštelį.
„Nukirptas ausies kraštelis lengviau pastebimas negu speciali tatuiruotė ar auskaras. Gyvūnų priežiūros organizacijoms nereikės papildomų išlaidų gaudant jau sterilizuotas ar kastruotas kates“, – įstatymo pataisos privalumus vardijo O. Leiputė.
Kastracijos ar sterilizacijos metu užmigdytai katei bus pašalinta iki 1 cm kairės ausies galiuko.
Šis kačių ženklinimo būdas paplitęs daugelyje pasaulio šalių.
Šunims nebus karpomos nei ausys, nei uodegos. „Kol kas didelės problemos dėl benamių šunų nėra. Kačių didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra kur kas daugiau ir jos sukelia daugiau problemų“, - tikino Seimo narė.
