Šančių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vesta Žiūraitienė prisipažįsta, kad keturkojai augintiniai visada buvo jos šeimos nariais, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Tačiau kai moteris susilaukė jaunėlio sūnaus Justo, susidūrė su problema. Vaikas pasirodė esąs alergiškas šunų kailiui. Kaunietė nenorėjo atsisakyti keturkojų augintinių, todėl ilgai ieškojo informacijos, kaip šią užduotį išspręsti.
Pasirodo, kad alergiški žmonės taip pat gali laikyti augintinius. Tačiau šunys turi būti trumpaplaukiai.
Vaikai mokosi atsakomybės
Tikybos ir dorinio auklėjimo mokytoja įsitikinusi, kad vaikai turi augti drauge su gyvūnais.
„Vaikai tada turi ne tik mielus draugus, bet ir išmoksta rūpintis silpnesniu, tampa atsakingesni. Drauge jie patiria nepaprastą meilę, kuria atsidėkoja gyvūnai. Todėl mūsų šeimoje nuolat auga šunys ir katės“, – pasakojo V. Žiūraitienė.
Pedagogės namuose dabar karaliauja subrendusi katė Puka. Ją vyresniam moters sūnui Ignui Aleksoto turguje į rankas įbruko ir paspruko nepažįstama moteris.
Gimus jaunėliui Justui, šeima nusprendė įsigyti ir šunį.
„Kadangi Justas alergiškas šunų kailiui, ieškojome išeities. Sužinojau, kad tokių problemų nekelia trumpaplaukių veislės šunys“, – pasakojo kaunietė.
Taip pedagogės namuose atsirado dabar jau 2 metų nykštukinio šnaucerio veislės kalė Perlita.
Mėgdžioja katės elgesį
„Perlita – labai linksmas ir judrus šuo. Vienintelė bėda, kad augdama drauge su kate ji bando perimti jos laisvamanišką gyvenimo būdą“, – pasakojo V.Žiūraitienė.
Nusižiūrėjusi nuo katės, šviečiant saulei Perlita vis bando įsitaisyti atokaitoje ant palangės. Tačiau būti tokiai vikriai kaip katė ne visada pavyksta. Neseniai namo grįžusi šeimininkė rado nuo palangės numestus ir sudaužytus orchidėjų vazonus.
Taip pat kalaitė, kaip ir katė, mėgsta išsitiesti ant sofos atkaltės ir klausytis, kaip bendrauja šalia sėdintys žmonės.
Perlita, kaip ir katė, bando medžioti paukščius, ilgai ir kantriai tyko grobio, kurį vėliau tiesiog nubaido ir katei pagauti sparnuočių neleidžia.
Dėl streso pleiskanodavo
„Dar vienas katiniškas kalės įprotis – ji nepaprastai mėgsta Pukai skirtą kačių ėdalą. Dėl sauso katės ėdalo gabalėlio gali paklusti bet kokiai komandai. Šie įpročiai ir linksmina, ir verčia šunį dresuoti“, – sakė V.Žiūraitienė.
Moteris pasakojo, kad dresūrai Perlita pasiduoda lengvai. Greitai suvokia, ko iš jos reikalaujama.
Kalė labai nemėgsta būti viena, todėl kaunietė Perlitą pratina būti tarp žmonių.
„Iš pradžių, kai patirdavo stresą, Perlitos oda nupleiskanodavo. Po truputį įprantant būti tarp žmonių ir kitų gyvūnų, ši problema nyksta.
Daugiau bėdų prižiūrint šios veislės šunį nėra. Džiaugiuosi, kad kalaitę tereikia reguliariai šukuoti, o jos kailis nekenkia sūnaus sveikatai“, – kalbėjo V. Žiūraitienė.
Tinka linksmuoliams
Dalia Parkevičienė, kinologė
„Nykštukiniai šnauceriai yra kilę iš Vokietijos ir gimtinėje vadinami cvergšnauceriais. Šios veislės atstovai lengvai dresuojami, greitai suvokia, ko iš jų reikalaujama.
Visą dieną lakstyti galintys šunys bendrauja ir su suaugusiais žmonėmis, ir su vaikais. Yra puikūs kompanionai keliaujant. Nykštukinius šnaucerius turėtų auginti linksmi, atviro būdo žmonės, kuriems svetimas liūdesys, apatija.
Tai mažiausia tarnybinių šunų veislė. Šie šunys sėkmingai dirba muitinėse, ieško narkotikų, tinka dalyvauti vikrumo varžybose.
Šunys yra ir puikūs namų sargai, prieš 600 metų išvesti gyventi arklidėse ir gaudyti graužikus. Šio instinkto jie neprarado iki šiol.
Mažieji šnauceriai yra ramūs, klusnūs, tačiau žaibišką reakciją turintys šunys. Prižiūrėti nykštukinius šnaucerius paprasta. Jie nesišeria. Kailį tereikia pešioti ar šukuoti. Reikia apkirpti tik ilgus antakius. Šiuos šunis, kaip ir kitų trumpaplaukių veislių atstovus, gali laikyti alergiški žmonės.“
