Vienas šio sprendimo projekto iniciatorių, katę namuose auginantis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas lrytas.lt sakė, kad sumažinus mokesčius siekiama kauniečius paskatinti registruoti savo augintinius. Kita vertus, siekiama sumažinti finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems gyvūnų augintojams.
Pasak mero, mieste gali būti 3-4 kartus daugiau keturkojų nei oficialiai skelbiama.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Kauno miesto yra užregistruota 12,2 tūkst. šunų ir 2,1 tūkst. kačių. Per birželio mėnesį buvo naujai užregistruoti 46 šunys ir 3 katės.
Iš rinkliavos gauti pinigai panaudojami viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centro“ teikiamų paslaugų apmokėjimui. Pinigai taip pat skiriami beglobių gyvūnų priežiūrai, jų sterilizacijai.
Pasipiktino gyvūnų globėjas
Siūlymui mažinti mokesčius už šunis bei kates netikėtai pasipriešino žinomas kinologas, Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.
Šunų augintojas tarybos nariams išplatino raštą, kuriame raginama „nepriimti skubotų sprendimų, neatnešiančių jokios naudos miestui“.
„Manome, kad Kauno miesto taryba, siekdama pagerinti gyvūnų gerovę Kauno mieste, turėtų priimti kitokį sprendimą, ne mažinant vietinės mėnesinės rinkliavos mokestį, o plečiant lengvatų laikantiems gyvūnus spektrą“, - Kauno politikams atsiųstame rašte dėsto V. Gustaitis.
Kaune daugiausia agresyvių šunų
Viešosios įstaigos „Gyvūnų registracijos centras“ duomenimis, Kaunas ženkliai pirmauja šalyje pagal oficialiai registruotų gyvūnų skaičių. Palyginti su kitų miesto gyventojais, kauniečiai laiko daugiausia agresyvių šunų.
Vilniuje registruoti 8 tūkst. 722 šunys, 2 tūkst. 137 katės ir 352 agresyvūs šunys.
Kaune – 12 tūkst. 206 šunys, 2 tūkst. 108 katės ir net 648 agresyvūs šunys.
Klaipėdoje – 4 tūkst. 223 šunys, 499 katės ir 308 agresyvūs šunys.
