Anksčiau Valentina augino ryzenšnaucerį Ričardą ir katę Ryžają.
„Šuo susirgo sunkia liga, teko daug vargti. Kai abu gyvūnai baigė savo gyvenimą, be jų buvo labai sunku. Tuomet pasakiau sau – daugiau jokių gyvūnų. Prisiriši prie jų, o paskui – kankinamas išsiskyrimas“, – pasakojo V. Shpedt.
Bet praėjus gal mėnesiui vieną žiemos vakarą prie namų ji pamatė sušalusį išsigandusį kačiuką. Moters širdis neištvėrė – parsinešė švelniakailį namo.
Kai prieš penkerius metus kineziterapeutė V. Shpedt iš Rusijos, Tverės miesto, persikėlė gyventi į Klaipėdą, katę paliko prižiūrėti draugams.
Sakoma, kad katės pripranta prie gyvenamosios vietos ir bet kokie pokyčiai jas baugina.
Bet po kelių mėnesių teko imtis ryžtingų žygių – draugai nuolat skambino, prašė ką nors daryti, nes katė labai liūdi, nežaidžia, beveik neėda.
Jie pasakojo, kad Alisa pajunta, kokią dieną Valentina grįš į Tverę, – kelias valandas sėdi prie durų ant paklotėlio, kol šeimininkė pasirodo. Tada katė iškart pralinksmėja.
V. Shpedt nusprendė vežtis Alisą į Klaipėdą. Išsiaiškino, kokių reikia dokumentų, paskiepijo nuo visų ligų, gavo gyvūno pasą, nupirko narvelį.
„Pirmą kartą ruošdamasi skrydžiui labai jaudinausi, bet problemų nekilo. Girdėjau, kad kiti gyvūnams prieš kelionę sugirdo migdomųjų.
Alisa visą skrydį miegojo ir be vaistų. Šalia manęs buvo laisva vieta, ten pastačiau narvelį. Ji matė mane ir buvo rami“, – prisimena V. Shpedt.
Kasmet ji į Rusiją su Alisa skrenda vieną ar du kartus. Rusijos oro bendrovės mielai priima keleivius su gyvūnais.
Skraidant Rusijos oro linijų lėktuvais už 6 kilogramus sveriančią katę narvelyje reikia mokėti apie 50 litų į vieną pusę. Kitomis oro linijomis – maždaug 170 litų į vieną pusę.
Prieš skrydį moteris pasiteirauja, gal yra kur nors laisva vieta, kad galėtų sėdėti šalia pasidėjusi Alisą.
„Paprastai viena kita laisva vieta būna salono gale, šalia tualetų. Tuomet susikeičiu vietomis su ten sėdinčiu žmogumi. Ko tik nepadarysi dėl gyvūno“, – juokėsi V. Shpedt.
Alisa pati ruošiasi skrydžiams. Jei pamato, kad šeimininkė iškėlė jos narvelį ir krauna savo lagaminą, katė nuo vakaro nieko neėda ir beveik nelaka.
Kelionėje ji taip pat nieko neliečia, nors ir pastatai priešais indelį su mėgstamu ėdalu. O pasiekusi namus ar viešbutį apetitu nesiskundžia.
V. Shpedt kol kas nesusidūrė su gyvūnų atžvilgiu priešiškai nusiteikusiais keleiviais. Tiesa, keliaujančių su katėmis ji dar nesutiko, dažniausiai į keliones pasiimami šunys.
Žmonės geraširdiškai klausinėja apie Alisą, nori ją paglostyti, smalsauja, ar ji gyva – per keliones katė tyliai tupi ir net nemiaukia.
Ruošiantis kelionei Valentinai tenka į lagaminą susikrauti ne tik savo daiktus, bet ir sudėti katės reikmenis – pavadėlį, tualeto dėžutę, ėdalą, indelius ėdalui ir vandeniui, įprastą žaislą – virvutę su mazgeliais. Pirktinių specialiai pagamintų žaislų katė nemėgsta.
„Jei ji mane mato arba žino, kad esu netoliese, viskas gerai. Galiu išeiti ir visai dienai – jokių problemų. Mato mano daiktus, žino, kad grįšiu. Ir ramiai laukia“, – tikino Valentina.
Skraidant lėktuvais į Rusiją dėl katės Valentinai nekilo jokių problemų. Pernai vasarą jos abi atostogavo Prancūzijoje, nedideliame miestelyje šalia Marselio. Ten irgi viskas buvo gerai.
Viena problema – ne visi viešbučiai įsileidžia klientus su gyvūnais.
Rugpjūtį V. Shpedt skris pailsėti į Maltą. Šį kartą Alisa kelionę šiek tiek apsunkino.
Pigių skrydžių oro bendrovė „Ryanair“, tiesiai skraidinanti iš Kauno į Valetą, gyvūnų nepriima. Todėl teks važiuoti į Rygos oro uostą ir skristi „AirBaltic“ lėktuvu.
Viešbučio paieška taip pat užtruko. „Kurortuose aš katės niekur nesivedžioju, nebent vėlai, kai žmonių nedaug, išeiname pasivaikščioti. Tuomet pririšu pavadėliu, kad nenubėgtų – ji prisibijo naujų vietų.
Paprastai Alisa manęs laukia viešbučio kambaryje ir ramiai miega“, – sako V. Shpedt. Miegui katė visada renkasi šeimininkės lovą.
Viešbučių katėms trūksta
Į keliones su kate važinėjanti V. Shpedt net nežino, kad palikti ją Klaipėdoje nebūtų jokių galimybių. Uostamiestyje ir aplink jį yra ne vienas gyvūnų viešbutis, tačiau ten laukiami tik šunys.
Kartais katės priimamos prieglaudoje „Penkios pėdutės“, tačiau dabar ten yra daugybė benamių gyventojų ir viešbučio paslaugos neteikiamos.
Nebūtų kur palikti katės ir Šiauliuose. Vieno šunų viešbučio darbuotojai pasiūlė išeitį – jų darbuotojas gali ateiti į namus ir pašerti gyvūną.
Pasak „Penkių pėdučių“ vadovės Ritos Ilgūnės, dvi tris dienas katė gali pabūti ir viena, tik reikia jai palikti pakankamai ėdalo ir vandens. Dubenį vandeniui reikia parinkti didesnį ir tvirtai stovintį, kad neišsilietų vanduo. Katės paprastai pripranta prie gyvenamosios vietos, nauja aplinka jas baugina, todėl geriausia, kad jos liktų savame bute ar name.
Palikus gyvūną ilgesniam laikui negana vien pakeisti smėlio tualeto dėžėje ir pašerti. Reikia pabūti su gyvūnu bent pusvalandį, jį paglostyti, pažaisti.
Dvi savaitės – ilgiausias laikas, kiek galima vieną palikti prie šeimos pripratusią katę. Pasak R. Ilgūnės, pasitaikė keletas atvejų, kad ilgiau paliktos katės ėmė liūdėti, nebeėdė ir nugaišo.
Kates auginantiems ir norintiems išvykti kauniečiams problemų nekyla – mieste ir aplink jį yra keletas viešbučių, kuriuose mielai laukiami gyvūnai.
Baltijos kinologijos centre, esančiame šalia „Via Baltica“ magistralės, katei ne tik bus suteiktas stogas virš galvos – ją gali ir išmaudyti, iššukuoti kailį, nukarpyti nagus. Viešbučio darbuotojai už papildomą mokestį atsiveža gyvūną ir pristato jį atgal.
Katėms skirta mažųjų gyvūnėlių patalpa su šildomomis grindimis, karstynėmis ir draskyklėmis. Para su šėrimu kainuoja 30 litų.
45 kilometrai nuo Vilniaus, Rimučiuose, esančiame gyvūnų viešbutyje „Naminukas“ yra pora vietų katėms. Dėl vietos reikėtų tartis maždaug prieš savaitę. Para čia kainuoja 10 litų, kai šeimininkai patys atveža ėdalo.
Už 35 litus, įskaitant ėdalą, vieną parą katės priežiūra pasirūpina viešbutis „Pet Style“ Vilniuje.
3–4 kates vienu metu galima palikti ir Jonavos veterinarijos centre. Atvežus savo ėdalo para kainuoja 15–20 litų.
Dvi tris kates galima palikti Smulkių gyvūnų viešbutyje Tauragėje. Paros kaina – 20 litų.
Gyvūnų viešbučiai priima tik tuos keturkojus, kurie yra paskiepyti nuo pasiutligės, gavę vaistų nuo kirminų. Būtina pateikti veterinarų išduotus dokumentus apie gyvūnų sveikatą.
