Gyvūnų mylėtojai dažnai negali tiksliai pasakyti, kodėl jų katės pakelia ir ištiesia uodegą, ir kodėl be perstojo trinasi aplink kojas.
Trys ketvirtadaliai kačių augintojų nežino, kad iškelta katės uodega reiškia jų norą būti pamatytoms šeimininko ir pasisveikinti. Trečdalis apklaustųjų mano, kad katė atsigula ant nugaros, kai nori, kad šeimininkas paglostytų pilvą. Iš tiesų, anot mokslininkų, katės ant nugaros guli tuomet, kai visiškai atsipalaiduoja, jaučiasi saugios ir pasitiki šeimininku. Tokiu atveju geriau glostyti ne pilvą, o švelniai pakasyti katės galvą.
Kačių elgsenos ekspertė Nicky Trevorrow tikino, kad katės neretai gali įbrėžti ar įkąsti, glostant jų pilvą. Siekdami paglostyti katės pilvą, galite pažeisti ir sutrikdyti jos rodomą pasitikėjimą. Todėl vietoje pilvo, geriau glostyti galvą.
Iš tyrime dalyvavusių 1100 kačių augintojų, trečdalis nesugebėjo atpažinti, kad lėtas katės mirksėjimas reiškia ramybę. Du iš trijų teigė, kad murkianti katė yra laiminga, nors iš tiesų katė jautė skausmą.
Daugiau nei pusė kačių augintojų nesuprato, kad priplotos katės ausys reiškia baimę ir vienintelis jos noras – pasislėpti. Traukti katę per prievartą iš vietos, kur ji susirado saugų kampelį ir pasislėpė – viena grubiausių kačių augintojų klaidų. Katė patirs dar daugiau streso, negu likusi savo saugioje vietoje.
Kačių elgsenos specialistė rekomenduoja įrengti namuose vietų, kur katė galėtų ramiai tūnoti.
Pusė apklaustųjų nežinojo, kad lūpų laižymas reiškia stresą, o ne alkį. Lūpų laižymą, kaip alkio požymį, konstatavo trečdalis tyrime dalyvavusių kačių augintojų.
Jei katę pykina ar ji patiria stresą, ji liežuviu valys savo snukį lygiai taip pat, kaip tai daro, pavyzdžiui, paėdusi.
Ketvirtis apklaustųjų mano, kad katės šeriasi taip norėdamos pažymėti teritoriją, nors jos savo kvapą palieka trindamosi į aplink esančius daiktus.
Vienas iš dvidešimties tiki, kad katės į daiktus trinasi, nes joms niežti. Kaip tikino N. Trevorrow, dažniausiai katės trina snukį ar šonus tik dėl to, kad paliktų savo kvapą.
Tiesa, kad kai šeimininkas grįžta namo ir katė ima trintis aplink kojas, tai tam tikra pasisveikinimo forma. Tačiau katei, iš kitos vietos grįžtantis šeimininkas kvepia keistokai, todėl ji stengiasi šeimininką praturtinti kur kas malonesniais – savo kvapais.
N. Trevorrow teigimu, priešingai negu žmonės ar šunys, katės neturi gerai išlavintų snukio raumenų, kurie leistų perteikti emocijas. Todėl suprasti katės savijautą vien tik iš snukio išraiškos – sudėtinga. Vertėtų atsižvelgti į bendrą katės elgseną ir iš jos spręsti apie katės savijautą ir norus.
„Dauguma žmonių su savo katėmis elgiasi taip, lyg su žmonėmis, tikėdamiesi, kad katėms patiks ilgos glamonės ir lepinimas. Vis tik katės yra vienišės ir joms kur kas labiau patinka trumpi, bet malonūs dėmesio momentai“, - teigė N. Trevorrow.
Tyrimas, anot ekspertės, turėtų leisti suprasti, kada katės nori būti kartu su žmogumi, o kada – niekieno netrukdomos.
„Neteisingai supratęs katės kūno kalbą, šeimininkas gali kelti stresą savo augintinei arba gali būti sužalotas nagais ar dantimis“, - tikino ekspertė.
