Greičiausiai dalmatino ir vilkšunio mišrūnas ilgomis kojomis, nekreipdamas dėmesio nei į mus, nei į dar kelias po saulės skėčiais susibūrusių poilsiautojų grupeles, patraukia prie vandens. Šoka į gana aukštas bangas ir dideliu greičiu plaukia horizonto link. Po penkiolikos minučių sugrįžta, pasipurto ir visu ilgiu aukštielninkas išsitiesia ant įkaitusio smėlio. Sunku nepastebėti aplinkui nuvilnijančių šypsenų ir juoko.
Liepos mėnuo. Perpildytas Jonijos jūros kurorto paplūdimys, kuriame saule džiaugiasi ne tik keli šimtai turistų, bet ir gera dešimtis visiškai laisvų keturkojų. Kad ir kaip kai kurių jų nuotykiais vandenyje mėgautųsi savininkai, aplinkiniams diena po truputėlį virsta dideliu galvos skausmu. Sunku nepastebėti dviejų pudelių, kurie ne tik aploja kiekvieną praeivį, bet ir ryžtingai puola kiekvieną kitą keturkojį.
Panašu, kad pastarųjų šeimininkai seniai nebegirdi ir nebemato savo numylėtinių ydų, nekontroliuoja jų elgesio ir net neatsiprašinėja už savo augintinių apšlapintus skėčius, šezlongus, smėliu ir vandenių aptaškytus net dideliu atstumu gulinėjančių poilsiautojų rankšluosčius.
Pats vasaros sezono įkarštis. Rugpjūtis. Perpildytas paplūdimys ir vienas iš gausybės keturkojų poilsiautojų laisvai, be jokios sąžinės graužaties besivoliojantis ant maudytis patraukusios nepažįstamos šeimynos rankšluosčių. Ir kas iš to, kad atbėga rėkianti ir įraudusi šeimininkė. Šuo gauna kelis stiprius spyrius į uodegą ir išgirsta daugybę negražių keiksmažodžių.
Viso to tikrai nereikėtų, jeigu šeimininkai tokį aktyvų šunytį laikytų pririštą už pavadėlio arba išmokytų jį pagrindinių komandų. Kaskart jam sugrįžus iš vandens apdovanotų kokiu skanėstu ar su juo pažaistų. Dabar gi tik atkreipia viso paplūdimio dėmesį. Ir ne tiek į neišauklėtą keturkojį, kiek į jų pačių nesugebėjimą kontroliuoti augintinio. Paskui jau netenka stebėtis, kai to paties šuns šeimininkai aplinkui palieka krūveles jo išmatų. Deja, nei gamtosaugininkams, nei prastai apmokamai policijai tokie dalykai nerūpi ne tik pačiuose gražiausiuose viešuosiuose pasaulio paplūdimiuose. Ir ne tik Graikijoje.
...Iš pripučiamais čiužiniais ir kitokio vasariško inventoriaus prigrūsto automobilio išsiropščia šeima su trimis vaikais ir nedideliu šuniuku. Po ilgų ir triukšmingų diskusijų šalia mūsų išdygsta palapinė. Mama maudynėms paruošia tris vaikučius: apsauginiai kremai nuo saulės, maudymosi drabužėliai, pripučiami antrankoviai. Tuo tarpu miniatiūrinis prancūziškas buldogiukas kantriai laukia. Kai vaikai jau pasirengę maudynėms, mama specialiu apsauginiu kremu ištepa ir šuniuko rožinę nosytę, ausis, papilvę, vidinės šlaunų puses. Tada mažasis turistas gauna savo antklodę, kad nenukaistu kojyčių padai, nedidelį skėtį ir vandens dubenėlį.
O labiausiai visus aplinkinius sužavi jo pilvuką apjuosiantis diržas su nedidelėmis kempinėlėmis. Susidomėjusiems ir besišypsantiems šeimos mama ir neklausiama atsako: šuniukai rožinėmis nosimis dažnai jas nusvyla, šuniukai plokščiais snukučiais greitai perkaista, o šuniukai trumpomis kojytėmis nėra geri plaukikai. Po maudynių buldogiukas su kitais šeimos nariais nuprausiamas švariu vandeniu, nušluostomas ir paguldomas po skėčiu pietų miego.
Atsakingi savininkai žino, kad į paplūdimį negalima vestis nepaskiepytų šunų iki keturių mėnesių, ir griežtai negalima vestis rujojančių kalių. Dažnai pabėgantys ar drovus šunys privalo būti su pavadėliu, antsnukiu ir turėti identifikacijos ženkliuką. O agresyvių keturkojų šeimininkai apskritai turėtų atsisakyti minties apie bendrą lankymąsi paplūdimyje.
