Baigiantis vasarai parazitai atakuoja ir keturkojus, ir žmones

J.Sinkevičienė papasakojo, kad mūsuose gyvuoja klaidinga nuomonė: jeigu šuo ar katė turi blusų, tai jų šeimininkas nevalyvas, asocialus. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Puldamos blusos nesirenka, ar šunelis, katinėlis yra kilmingas, ar mišrūnas, ar priklauso varguoliui, ar turtuoliui. „Blusoms nesvarbus žmogaus socialinis statusas, viską tvarko gamta. Vasarai baigiantis, dienos nepaliaujamai trumpėja, iš ryto iki pietų lauke laikosi rasa, drėgmė. Tai puikios sąlygos blusoms. Šiuo periodu žmonės vis dažniau skundžiasi, kad šeriasi augintinio kailis, atsiranda išbėrimai“, - sakė veterinarė. Žmonės patys sau įsivaro baimę Sunegalavus gyvūnui, vis daugiau žmonių informacijos, atsakymų į įvairius klausimus ieško naršydami internete. Juk be kompiuterio daugelis jau nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Pasak J.Sinkevičienės, neretai klientai į ambulatoriją atvyksta jau „nusistatę“ diagnozę ir gana baisią - atopinis dermatitas. Po apžiūros veterinarė nudžiugina: „Nėra didelio pavojaus, Jūsų augintinis serga sezonine liga - BAD (tai yra blusinis alerginis dermatitas)“. Mat žinodama klientų baimę blusai ir apsileidėlio etiketei, norėdama pasakyti diagnozę, gydytoja stengiasi nevartoti žodžio „blusos“. Tuo tarpu trumpinys BAD klientų netrikdo. „Dažnai žmonės, nebūdami specialistais, diagnozuoja neva sunkias ligas, tuo tarpu patys paprasčiausi dalykai lieka nuošalyje. Išgirdę, kad dėl šunelio negalavimų kaltos krauju mintančios blusos, klientai nustemba“, - savo darbo patirtimi pasidalino J.Sinkevičienė. Grindų plyšiuose lindi lervos Blusos gyvena ant šiltakraujų gyvūnų ir minta jų krauju. Didelis šoklumas blusoms leidžia plačiai migruoti. Blusos skirstomos į katinines, šunines ir žmogines. Šuns ar katino blusa gali užšokti ir ant žmogaus, atsigerti kraujo ir toliau nušokuoti beieškant savo tikrosios aukos. Viena blusos patelė padeda 800-1000 kiaušinėlių. Išsiritusios lervos įsirausia į grindų plyšius. Užaugusi lerva susisuka kokoną ir virsta lėliuke. Išsiritusi suaugusi blusa persikelia ant šeimininko kūno. Vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio dažniausiai trunka 4 mėnesius, tačiau, esant žemai temperatūrai, gali ir pailgėti. Platina pavojingas ligas Pasak J.Sinkevičienės, blusoms siurbiant kraują, į organizmą patenka toksinų. Sukyla alergija, stiprus niežulys, atsiranda paraudimas. Kasydamasis gyvūnas prasidrasko odą, o per žaizdeles patenka užkratas (grybai, mieliagrybiai). Tuomet prasideda egzemos. Dažniausiai pas veterinarę žmogus su augintiniu atskuba, kai šiam jau visai prastai - atsiveria didelės šlapiuojančios žaizdos. Kasydamasis gyvūnas išsipeša plaukus - dažniausiai nuplinka kaklas. Iki skausmingų žaizdų augintinis nusikaso strėnų, uodegos, kaklo srityse. Be visų šitų blogybių, reikia paminėti, kad kraują siurbdamos blusos platina ligas. Suėdęs blusą, šuo arba katinas, gali užsikrėsti agurkiniu kaspinuočiu. Pasitaiko nelinksmų kuriozų Augintinio kailyje aptikę blusų šeimininkai maudo juos specialiais šampūnais. Tai viena iš priemonių, tačiau trumpalaikė. Išsiritusios naujos blusos vėl pradės pulti šunelį. Po šampūno reikėtų naudoti ilgalaikes apsaugos priemones. Nuo blusų puikiai saugo specialūs antkakliai, lašiukai, aerozoliai. Naikinant blusas, pasitaiko ir kuriozų. „Ateina klientas su blusų sukandžiotu šuniu ir stebisi, iš kur augintinis gali turėti blusų, jeigu jam nupirko antkaklį prieš šešerius metus. Reikėtų prisiminti, kad antkaklių poveikis jaučiamas mėnesiais (tris ar septynis), o ne metais, visada būtina atidžiai perskaityti instrukciją“, - sakė J.Sinkevičienė. Tačiau dirželis nuo blusų netinka, jeigu šuo miega su šeimininkais ar jų vaiku, nes gali alergizuoti. Kaip pažymėjo veterinarė, kovojant su blusomis, reikia išnaikinti jas ant gyvūno kailio, išsivalyti aplinką, o jeigu augintinis suėdė blusą, būtinai suduoti vaistus nuo kirminų. „Blusų sukeliamas niežulys augintiniui gali iššaukti depresiją, pakenkti psichikai. Jeigu gyvūną apniko blusos, vargšelis gali susirgti ir anemija (mažakraujyste)“, - apie kraujasiurbius pasakojo J.Sinkevičienė.