Jei kraujavimas nėra labai stiprus, nereikia skubėti jo stabdyti. Su krauju pasišalins seilės ir jose esantys mikrobai. Tai sumažins riziką užsikrėsti sepsiu ar pasiutlige.
Įkandimo vietą reikia plauti muilu, praskiestu vandeniu. Muilas naikina pasiutligės virusą. Geriausiai tiks ūkinis ar antibakterinis muilas. Jei tokio neturite, tiks ir paprastas tualetinis.
Odą aplink žaizdą reikia patepti jodu arba 70 proc. spiritu. Jei nėra nei vieno, nei kito — tiks odekolonas. Pačios žaizdos tvarkyti nereikia, galite pakenkti minkštiesiems audiniams. Žaizdai tiks tik 3 proc. vandenilio peroksidas.
Ant žaizdos uždėkite sterilų tvarstį ir kuo greičiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą. Tai padaryti reikia bet kuriuo atveju, net jei įkando naminis, skiepytas šuo. Dantimis įdrėksta oda užkrečiama visais mikrobais esančiais ant jų, todėl žaizdą apžiūrėti ir sutvarkyti turi specialistas. Nesikreipus į gydytoją, žaizda lėčiau gyja, išlieka didelė randų, galinčių pasilikti visam gyvenimui, tikimybė.
Nedelsiant kreiptis į specialistą reikia ir dėl pasiutligės tikimybės. Deja, efektyvių vaistų nuo pasiutligės nėra, todėl ja užsikrėtęs žmogus gali mirti. Be to, įrodyta, jog šuns seilėse pasiutligės virusų gali būti ne tik per agresyvumo priepuolius ar kitų pasireiškiančių požymių metu, bet ir 24-48 valandos prieš pasirodant simptomams, net 14 dienų. Tai reiškia, jog per šį laiko periodą šuns sužaloti žmonės turi didelę tikimybę užsikrėsti pasiutlige.
Užsikrėtimo šia liga tikimybė priklauso ir nuo įkandimo vietos (žaizdos galvos srityje — pačios pavojingiausios). Taip pat svarbus faktorius — ar ta vieta buvo uždengta drabužiais. Patys pavojingiausi — daugkartiniai, gilūs kūno vietų, kur yra daug nervų galūnėlių, o taip pat ir galūnių (veidas, galva, pirštai), įkandimai. Beje, užsikrėtimo pasiutlige rizika egzistuoja ir tuomet, kai oda net nėra pažeidžiama, o ant jos patenka sergančio gyvūno seilių.
Jei įkandęs šuo — benamis, jo vakcinacija privaloma, jei naminis, užtenka dešimties dienų karantino. Nepasireiškus požymiams vakcinacija nebūtina.
Pabaigai keli žodžiai šunų šeimininkams. Jei laikote medžioklinį, sarginį ar kovinį šunį, privalote užtikrinti, jog jis nekelia grėsmės aplinkiniams. Viešose vietose privalote šunį laikyti už pavadėlio, ir, jei neturite socializacijos testo pažymos, uždėti antsnukį. Šunis nuo žmonių skiria keli milijonai metų evoliucijos. Tad būkime išmintingi ir atsargūs jų auklėtojai, kad netaptume aukomis.
