O gal tenkinamės informacija, pateikta keturkojo dokumentuose? Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė , šunų veisėja Živilė Čepulienė ir Jakovo veterinarijos centro vadovas veterinarijos gydytojas Jakov Šengaut pasakoja apie šunų veisimą norintiems tuo užsiimti ar tiesiog susipažinti su šia veikla.
Veisimo ABC
Prieš veisiant šunelius, reikia paneigti du visuomenėje įsišaknijusius mitus: neveisliniai šunys sveikesni ir su „lenciūginiais Romeo“ nuklydusios patelės nurašomos visiems laikams. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė tvirtina, kad paplitusi nuomonė, jog neveisliniai šunys atsparesni ligoms – tik pramanai.
„Veisliniai šunys yra kur kas sveikesni nei mišrūnai. Tačiau mitą paskleisti lengva – niekam nereikia įrodymų. Jeigu šuo netiriamas, nereiškia, jog jis yra sveikas. Juk šeimininkai tiria savo veislinius šunis, o kiek yra žmonių, kurie daro tyrimus neveisliniams?“.
Kinologė paneigia ir antrą gandą – jog veislinė patelė susilaukusi vaikučių su neveisliniu šuniu – nurašoma.
Pasak jos, tai tik pasenęs, tačiau visuomenėje įsišaknijęs mitas. R.Kazlauskaitė teigia, jog veisliniai šunys Lietuvoje populiarūs. Patys geidžiamiausi šalyje – mažų veislių augintiniai.
Nusiteikusiems tęsti savo augintinių giminę derėtų kreipti dėmesį į Lietuvos kinologų draugijos šunų veisimo nuostatus. Juose nurodyta, jog susilaukti palikuonių su dokumentais gali tik dviejose parodose ne mažesnius nei „labai gerai“ įvertinimus gavusios patelės ir ne mažiau kaip „puikiai“ įvertinti patinai. Čia taip pat akcentuojama, jog pirmą kartą susilaukusi šuniukų kalė negali būti vyresnė kaip 7 metų.
Jei gali neveisti - neveisk
Živilė Čepulienė – veislyno „Laukinė vilkauogė“ savininkė. Moteris jau trylika metų veisia šunis, tačiau tai ne verslas, o mėgstamas užsiėmimas. Drauge su penkiais šunimis atostogaujanti veisėja pasidalino mintimis apie šią veiklą.
Ž.Čepulienės veislyne galima įsigyti tik vienos veislės šunis – vokiečių aviganius. Moteris teigia, jog norint pradėti veisti gyvūnus, svarbu nesivaikyti madų ar to, kas pelninga.
Reikia veisti tuos šunis, prie kurių labiausiai linksta širdis. Veisimą ji lygina su dainavimu „Jei gali nedainuoti – nedainuok. Jei gali neveisti – neveisk. Reikia galvoti apie tai, ką gali duoti šiai veislei. Tuomet atsiranda strategija, vizija, tikslas.“ Ž.Čepulienė pastebi, jog norint veisti šuniukus, nereikia skinti laurų puokščių – užtenka gauti įvertinimus dviejose parodose.
Užjūrio princai
Veisėja „Laukinėje vilkauogėje“ laiko ir pateles, ir patinus, tačiau tarpusavyje jų nekergia. Anot jos, gerame veislyne tai galima leisti vieną – du kartus, tačiau augintinius reikia vežioti į užsienį, stengtis įvairinti, gerinti genofondą. Pačiai šunų veisėjai dažnai tenka važiuoti svetur, nors ji pripažįsta, kad reikėtų vykti dar dažniau.
Su spermos banko veikla moteris dar nėra susidūrusi, tačiau teigia, jog ši mintis sukasi galvoje, mat ir ją, ir šunis tolimos kelionės vargina.
Veisėja pasakoja, jog Vokietijoje, iš kur ir kilę jos veisiami šunys, dirbtiniu būdu vaisinti juos draudžiama: „Jeigu kitos veislės patinas kergiamas 20–30 kartų per metus, tai vokiečių aviganiams keliami apribojimai. Jis gali turėti 90 vietinių kergimų ir 60 užsienio“.
Be abejo, atsiranda veisėjų, kurie randa kelią šiam draudimui apeiti. Kai kurie patinai kergiami net 10 kartų per savaitę.
Moteris įžvelgia dvi draudimo prieš dirbtinį apvaisinimą šviesiąsias puses: pirmoji – vokiečių aviganių veislei yra ypatingai svarbu, jog kergtų pats patinas, ir antroji – leidžiant dirbtinį apvaisinimą ir atsižvelgiant į šios veislės populiarumą, patinai būtų „tiesiog gręžiami“.
XXI amžiaus meilės istorijos
XXI-ame technologijų amžiuje šuniukus ir kačiukus patelėms neša ne tik „gandrai“, bet ir spermos bankai. Apie šį gyvūnų apvaisinimo būdą pasakoja Jakovo veterinarijos centro direktorius, veterinarijos gydytojas Jakov Šengaut. „Šis gyvūnų spermos bankas gyvuoja jau trečius metus ir yra vienintelis tokias paslaugas teikiantis centras Baltijos šalyse.
Gyvūnų dirbtinio apvaisinimo psichologinis barjeras šiuo metu nyksta“. J.Šengaut pastebi, kad šiuo metu klientų sulaukia tris kartus daugiau nei pirmaisiais įsikūrimo metais. Veterinaras pasakoja, jog į Europą šie bankai atkeliavo iš Amerikos, kur skaičiuoja jau dvidešimtus gyvavimo metus.
Kodėl verta rinktis princą mėgintuvėlyje?
Iš pirmo žvilgsnio nelabai patrauklus ir tarsi prieš gamtą einantis gyvūnų veisimo būdas iš tiesų nėra toks bauginantis. Visų pirma, neradus tinkamo partnerio, šunį ar katę šeimininkui tektų gabenti į svečias šalis. Gyvūnėliui pasisekė, jei tai – Latvija ar Lenkija. Tačiau, jei tinkama pora gyvena tolimesnėse šalyse – Norvegijoje, Prancūzijoje ar net Amerikoje, tokios tolimos kelionės ne tik brangiai kainuotų, išvargintų šeimininkus, bet ir sukeltų nemenką stresą gyvūnams.
Nukeliavus iki tikslo, svečioje šalyje tektų praleisti dar kelias dienas, kur dėl išgyvento streso bei fiziologinių priežasčių apvaisinimas gali ir nepavykti. Tad šeimininkui teks sumokėti kelionės, viešbučių ir kt. išlaidas, o augintinis bus išvargintas.
„Viena stambios veislės kalytė spermos susilaukė iš Ispanijos. Jei ne spermos bankas, šeimininkei tektų važiuoti iki pat Viduržemio jūros pakrantės, laukti, kol patelė būtų apvaisinta ir užtrukus maždaug savaitę, keliauti namo. Užuot mokėjusi kelionės išlaidas, šeimininkė sumokėjo 400 eurų už sėklą ir 150 eurų už mūsų paslaugas“.
Veterinaras pasakojo, jog dažniausi šunų spermos banko klientai – retų veislių atstovai. Vis dėlto gydytojas pažymi, kad populiarių veislių, tokių kaip auksaspalviai retriveriai, veislės genofondas taip pat noriai gerinamas iš užsienio atvežta sėkla.
Užšaldyti Romeo
Yra du būdai spermai išsaugoti – atvėsinimas ir užšaldymas. Pirmuoju būdu sėkla išsaugoma 5 dienas, tad ji naudojama norint apvaisinti pateles netolimose šalyse, kad šis krovinys „neužstrigtų“ muitinėse. Antrasis spermos saugojimo būdas – atšaldymas skystame azote. Tokia sėkla galioja neribotą laiką.
Šis variantas patogus tuo, jog galima išsaugoti net mirusio patino spermą. Jei šeimininkų augintinė – patelė, jiems reikia susirasti tinkamą patiną, susitarti dėl jo sėklos kainos, pardavimo sąlygų. Padarius tai, spermos bankai susisiekia tarpusavyje ir spermos siuntinukas atsiunčiamas. Tuomet sėkla yra saugoma tol, kol patelei prasidės ruja. Patinų šeimininkai turi susirasti tinkamą patelę, kreiptis į spermos banką, kur viskas techniškai sutvarkoma ir sėkla atsiunčiama. Veterinaras atkreipia dėmesį, jog vienos patelės negali pastoti natūraliu būdu, o kai kurios – dirbtiniu.
Tad štai kaip gandrai neša šunelius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog veisimas – ne tik įdomus verslas. Šioje srityje svarbus šeimininko pasišventimas, taip pat – mokslo galia. Pažvelgę į veiklos užkulisius įsitikinome: būsimiems veisėjams nėra ko nerimauti. Naujosios technologijos šį procesą daro daug paprastesniu ir greitesniu.
