Šalia savo namų sužeistą šikšnosparnį radę žmonės jį į veterinarijos kliniką atvežė sekmadienio rytą. Leisgyvis sparnuotis, patekęs į medikų rankas, sulaukė tikro stebuklo. „Žmonės paprašė mūsų pasirūpinti gyvūnu. Mes juo gera valia ir pasirūpinome. Kitaip būtų žuvęs“, – pasakojo veterinaras.
Kaip tikino Ž.Januškaitis, šikšnosparniui dviejose vietose lūžo sparnas. „Vienas lūžis buvo atviras. Sutvarkėme kaulą ir įstatėme implantą, pagamintą iš medicininio plieno“, – tikino specialistas. Anot jo, sudėtinga chirurginė operacija truko apie valandą.
Šikšnosparnio kaulai labai ploni, tad implantas, kuris įdėtas į sparne lūžusį kaulą, tėra 0,4 milimetrų storio. „Plonesnio implanto nebūna, nes įdėti į kaulo vidurį, kurio storis – kaip plauko, beveik neįmanoma“, – „Augintiniui“ sakė veterinaras.
Pas medikus pakliuvęs šikšnosparnio jauniklis – kol kas vos 4 centimetrų ūgio ir sveria apie 30–40 gramų.
Tokių pacientų veterinarijos klinikose pasitaiko retai. „Žmonės, radę sužeistų gyvūnų, retai kada kreipiasi pagalbos į specialistus. Dažniausiai tokie gyvūnai būna pasmerkiami mirčiai“, – apgailestavo veterinaras.
Šis šikšnosparnis, anot veterinarijos gydytojų, išgyvens. Tačiau atsakyti, ar jis galės skraidyti, – sudėtinga. „Visų pirma, turi sugyti kaulas, o organizmas turi neatmesti implanto. Kaip paaiškėjo po apžiūros, kaulas buvo lūžęs jau senokai. Reikėjo patrumpinti ir pašalinti dalį kaulo“, – pasakojo Ž.Januškaitis.
Kadangi šikšnosparniai yra žiemojantys gyvūnai, veterinaras jį iki pavasario laikys namuose, o vėliau, jei galės skraidyti, paleis į gamtą.
Reikalinga speciali priežiūra
Šikšnosparniams, palyginti su paukščiais, yra lengviau skraidyti, net jeigu sparnas sužeistas. Kaip „Augintiniui“ sakė gamtosaugininkas Salemonas Paltanavičius, šikšnosparnio sparnas anatomiškai labai sudėtingas. Jis primena žmogaus plaštakos sandarą. Jei lūžęs petikaulis ar kiti esminiai kaulai, tuomet skraidyti tokiam gyvūnui net ir kaulams sugijus būtų sudėtinga.
Šikšnosparnį, kaip ir visus laukinius gyvūnus, jei jis atsigavo ir gali skraidyti, galima išleisti į gamtą net iki lapkričio pradžios.
„Paleisti galima. Jis juk ir skraidė, ir maitinosi, tad tų savybių dar bus nepraradęs. Tačiau išlaikyti visą žiemą namuose – jau dilema. Reikia žinoti, kokiu režimu laikyti, reikia sudaryti sąlygas, kad jis užmigtų žiemos miegui. Be to, reikėtų jį pamaitinti ir laikyti tinkamoje vietoje, kur ir temperatūra, ir drėgmė tinkama šikšnosparniams žiemoti“, – sakė S.Paltanavičius.
Minta kirmėlėmis
Kaip pasakojo gamtosaugininkas, šikšnosparniai minta gyvu maistu. Galima prisigaudyti žiogų, kurių mūsų pievose dar yra. Puikiai tiktų ir miltkirmėlės. Sužeistam šikšnosparniui ar mažam paukšteliui galima duoti ir nedidelį mėsos gabalėlį, suvilgytą šiltame vandenyje.
„Nuo streso gyvūnai dehidratuoja, tad reikia duoti drėgno maisto. Būtų gerai net per prievartą duoti šalto vandens – jei pats negeria, pražiodinti ir su šaukšteliu įpilti pro snapą ar į burną vandens“, – aiškino S.Paltanavičius.
Rudenį neretai randama į langus atsitrenkusių paukščių ar šikšnosparnių. Jie kaktomuša trenkiasi į stiklą ir nukrenta ant žemės. Jei radote sužeistą paukštį ar šikšnosparnį, parsineškite jį namo, tačiau jokiu būdu nedėkite jo į narvelį – geriausia į sandarią dėžutę, kurioje būtų tamsu.
Jei sužeidimas rimtas ar lūžo kaulas, tada padės tik veterinarijos gydytojas. Pamatę sužeistą gyvūną kuo greičiau vežkite į veterinarijos gydyklą. Veterinarijos gydytojai tikrai padės gyvūnui pasveikti.
