Valdininkai tikisi, kad griežta tvarka padės išvengti itin skaudžių nelaimių, kai nuo šunų agresijos nukenčia žmonės.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį be leidimo viename Reikjaviko gatvės bute laikytas kovinis šuo apdraskė kaimynystėje gyvenančią dvimetę. Nelaimės sukrėstas gyvūno šeimininkas pats atsisakė pavojingo augintinio.
Pernai spalį priimtas naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia daugiabučiuose laikyti kovinius šunis, taip pat kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės naujai sudaryta komisija, kurioje be Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų yra ir kinologų, policijos pareigūnų bei maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, šią savaitę jau surengė reidą – tikrino, ar miesto daugiabučiuose gyvenantys keturkojai laikomi teisėtai.
Vienai moteriai, bute laikančiai amerikiečių stafordšyro terjerą, surašytas protokolas, šiomis dienomis komisija spręs, ar be leidimo laikomas kovinis šuo neatsidurs prieglaudoje.
Įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui, klaipėdiečiai, butuose laikantys pavojingų veislių šunis, iki sausio galėjo pateikti prašymą savivaldybei ir gauti leidimą. Tačiau tai padarė nedaugelis. Viešosios tvarkos skyriaus duomenimis, šiuo metu Klaipėdos mieste teisėtai laikoma 18 kovinių šunų. Dalis jų gyvena daugiabučiuose, kiti – privačiuose namuose. Pareigūnai neabejoja, jog kur kas daugiau pavojingų veislių šunų laikomi neturint tam leidimo.
Nuosavuose namuose tokius šunis auginantys gyventojai bet kada gali kreiptis į savivaldybę ir tikėtis gauti leidimą. Daugiabučiuose kovinius keturkojus be leidimo laikantys klaipėdiečiai rizikuoja netekti augintinių – naujai patvirtinta tvarka leidžia valdininkams laikinai arba suvisam paimti gyvūną ir perduoti jį į prieglaudą. Šeimininkams taip pat tektų sumokėti ir nemenką baudą.
„Komisija nėra represinė struktūra. Tai nereiškia, jog nuo šiol ji nuolat vaikščios po butus ir ieškos pavojingų šunų. Tikimės, jog klaipėdiečiai atsakingai įvertins, ar jie gali auginti kovinį šunį namie, nes atsitikus skaudžiai nelaimei didžiausia atsakomybė visgi tenka ne gyvūnui, o jo šeimininkui“, - aiškino savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nuolat gauna pranešimų apie gyventojus, kuriuos apkandžiojo netinkamai prižiūrimi šunys.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Ilona Urbutienė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai agresyvių šunų išpuolių aukomis tampa jų šeimininkai. Todėl leidimą laikyti namuose pavojingų veislių keturkojus leidžiama tik psichiškai sveikiems, priklausomybės ligomis nesergantiems, neteistiems už smurtinius nusikaltimus, kitus įstatymu nustatytus kriterijus atitinkantiems žmonėms.
