Neringa šioje programoje dalyvauja tam, kad šunys kuo greičiau galėtų oficialiai padėti vaikams. Ypač tiems, kurie socialiai pažeisti ar turi negalią. „Užsienyje ši praktika jau seniai sėkmingai taikoma. Šunys naudojami ir vaikų kūrybingumui, ir mažųjų ligonių motyvacijai skatinti“, – tikino žinoma moteris.
Šuo – tarsi žmogus
Pati namuose tris šunis auginanti Neringa tvirtino, kad kai kurie keturkojai – beveik kaip žmonės.
Augindamas gyvūną jų naudą jauti kasdien. „Su šunimi visada smagu kartu pasilakstyti. Jie sumažina įtampą, stresą. Tai savotiška meditacija. Juk gali žiūrėti į šunį, nieko nedaryti ir jausti pasitenkinimą. Jei gyvūnai gali duoti naudos, tai kodėl tuo nepasinaudojus?“ – sakė N.Čereškevičienė, tikindama, kad sertifikuoti ir specialiai paruošti šunys duotų dar daugiau naudos.
Be to, kaniterapijos įteisinimas sustiprintų meilę gyvūnams. Visuomenė imtų pozityviau žiūrėti į geranoriškai nusiteikusius keturkojus.
Tikslas – keturkojai gydymo įstaigose
Kaip sakė Kaniterapijos asociacijos vadovė Jonaistė Jusionytė, pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į kaniterapiją ir į išauklėtus šunis, kurie gali tapti medikų pagalbininkais. Jei kaniterapija Lietuvoje bus pripažinta, o medikai tai patvirtins, ligoninėse bus galima išvysti ir keturkojus gydytojų pagalbininkus.
„Sunku pasakyti, kada kaniterapija įsiteisins gydymo įstaigose, tačiau jau pradėjome žengti pirmuosius žingsnius. Ruošiame dokumentus, remiamės kinologų ir kaniterapeutų patirtimi užsienyje. Jei ten ši terapija taikoma labai sėkmingai, tai kodėl mūsų šalyje to negali būti?“ – komentavo asociacijos vadovė.
Jos teigimu, eisena už kaniterapijos įteisinimą Lietuvoje skirta tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į „kultūringus“ šunis ir jų šeimininkus, suprastų, kad šuo gali būti puikus kompanionas. „Socializuotas ir išauklėtas šuo gali pasitarnauti žmogui. Šiuo metu dažniau kalbama apie neigiamus šunų poelgius. O mes norime parodyti, kad šuo žmogui gali duoti daug teigiamų dalykų“, – sakė ji.
J.Jusionytės nuomone, kai žmonės į šunis pradės žiūrėti teigiamai, tuomet formuosis ir teigiamas požiūris į kaniterapiją.
Nė vieno blogo žodžio
Į eiseną su airių vilkogaudžiu Kastoru atvykęs vilnietis Vytautas kalbėjo, kad dėl savo keturkojo nė karto nesulaukė blogo žodžio ar miestiečių pasipiktinimo.
„Gyvenu Vilniaus senamiestyje ir šį šunį auginu jau ketverius metus. Kol kas dar nė karto nesulaukiau neigiamos reakcijos. Visi labai pozityviai nusiteikę, prašo leisti paglostyti“, – sakė Vytautas.
Anot jo, šuo labai geras draugas. Jam reikia bendrauti su žmogumi ir gali gyventi tik namuose. „Jokiu būdu negalima jo auginti lauke, nes jam reikia žmogaus artumo“, – teigė Kastoro šeimininkas.
Iš Lenkijos į Lietuvą šunį atsivežęs Vytautas pasakojo, kad Kastoro mama dalyvavo kaniterapijos programoje, kur padėjo protinę negalią turintiems vaikams.
„Mano šuo jau nedalyvaus šioje programoje. Šiam šuniui jau 4 metai. Tai yra per daug, nes airių vilkogaudžiai vidutiniškai gyvena tik šešerius metus“, – apgailestavo Vytautas.
Gyvūnų eisenos pabaigoje Kaniterapijos asociacijos prezidentė įteikė kreipimąsi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriuo prašoma reglamentuoti III lygio kaniterapijos užsiėmimus. Eisenoje dalyvavo du terapijai parengti šunys, Lenkijoje išlaikę specialų testą, kurio metu buvo tikrinamas jų paklusnumas, gebėjimas užmegzti ryšį su žmonėmis, sugebėjimas nepasimesti stresinėse situacijose. Tarp kelių dešimčių keturkojų, dalyvavusių gyvūnų eisenoje, buvo ir populiariausiu šunimi Lietuvoje laikoma kalytė Morka, kurios veiklą tinklapyje „Facebook“ seka beveik 4 tūkstančiai žmonių.
