Šerdami tik palaiko gyvastį
Neįgalų sūnų ir sunkiai sergantį tėvą prižiūrinti panevėžietė Zinaida Gainulina ant savo pečių neatlygintinai užsikrovusi dar vieną naštą – ji surenka benames kates ir ieško joms šeimininkų.
Moteris prisipažino, kad dėl kačių gali padaryti viską – leisti savo pinigus vaistams, operacijoms ir maistui, prašyti pagalbos nepažįstamų žmonių, nes mažinti nelaimingų gyvūnų skaičių – būtina.
Z.Gainulinos įsitikinimu, šerdami kieme kates, bet jų nesterilizuodami, gyventojai tik palaiko jų vargingą gyvastį, bet tai problemos neišsprendžia.
Todėl benames kates reikia sterilizuoti, o sterilizuotas neatsiradus šeimininkų – paleisti tame pačiame kieme, iš kurio ir buvo paimtos. Tokie gyvūnai nebeveda palikuonių ir neįsileidžia naujų kačių.
„O kur jas daugiau dėti? Prieglaudoje laukinės katės ilgai neišgyvena – ištiktos streso, neėda, nelaka ir pamažu nugaišta. Be to, laikomos vienoje krūvoje užsikrečia ligomis ir taip pat neišgyvena“, – pasakojo Z.Gainulina.
Jos vizija – kad sterilizuotos katės gyventų savo kiemuose, specialiuose nameliuose, būtų gyventojų prižiūrimos ir tvarkingai šeriamos. Galbūt tuomet sumažės žmonių, kariaujančių ne su pačiais gyvūnais, o su juos šeriančiais ir kiemą šiukšlinančiais kaimynais?
Benamė katė – ne šiukšlė
Seniai iš kiemų benames kates rankiojanti Z.Gainulina viešai savanoryste užsiima dvejus metus. Per tą laiką namus ji surado apie 500 rainių.
Sužinojusi apie benames kates, panevėžietė jas sugauna ir apgyvendina savo dviejuose garažuose bei slaugos ligoninėje dabar gydomo tėvo bute.
Išnaikinusi blusas ir kirminus, įsitikinusi, kad katė sveika, Z.Gainulina ieško lėšų jai sterilizuoti. Po to kabina skelbimus prie laiptinių, skelbia per televiziją, turguje su bendraminte Aida ieško gyvūnui šeimininkų.
„Man tas pat, ką galvoja žmonės, nenoriu kol kas viešintis dėl asmeninių priežasčių, o turguje stoviu pakelta galva. Benamė katė – tai ne šiukšlė, kaip kai kas galvoja. Ar ne žmonių kaltė, kad jų pilni kiemai?“ – klausė Aida.
Moterys sakė, kad apie sterilizaciją nuolat kalba ir su gyvūnus turguje dalijančiais žmonėmis. Dalis jų pasižiūri keistais žvilgsniais, bet dalis paklauso ir nebedaugina šuniukų ir kačiukų.
Savanoriai priglaustų laikinai
Į Z.Gainuliną kreipiasi žmonės, kurie išvyksta gyventi į užsienį ar negali laikyti namuose katės dėl alergijos. Savanorė tuomet prašo palaikyti gyvūną kuo ilgiau, kol atsiras kitas šeimininkas, kad katė patektų tiesiai į naujus namus ir patirtų kuo mažiau streso.
Didžioji dalis kačių į panevėžietės globą atkeliauja iš „Specialaus autotransporto“ įmonės. Į čia stovinčias dėžes žmonės įdeda nebereikalingus, pabodusius gyvūnus. Dalis jų patenka į Gyvūnų globos draugijos pirmininkės Rūtos Liberienės rankas, bet ir ji negalinti visko sužiūrėti.
Kiekvieną savaitgalį Z.Gainulina patikrina šias dėžes ir iš jų pasiima kates. Ji tam turi specialias pirštines, narvus, modernią gaudyklę – vienintelę tokią mieste.
„Bet ne visada beranda, ne visos katės perduodamos globos draugijai“, – sakė Aida.
Moterys apgailestavo, kad mieste labai trūksta savanorių, kurie paimtų gyvūną laikinai. Kartais šeimininkas atsiranda per savaitę, kartais užtrunka ir ilgiau, nes lengviausia atiduoti mažus gražius mažylius. Bet, kaip aiškino Z.Gainulina, kieme pagautą kačiuką prieš atiduodant irgi reikia prijaukinti, pripratinti prie žmogaus rankų.
„Mergaitė prašo: paimkite benamius kačiukus, tačiau pati jų palaikyti nors keletą dienų ar savaitę nesutinka, mat namuose laiko katiną. Bet ji gali pasikalbėti su draugėmis – po kurio laiko gyvūną perduosime nuolatiniams šeimininkams, o iki tol gyvūnui reikia surasti vietą“, – kalbėjo Z.Gainulina.
Kaimynės paaukoja pinigų
Savanorės sakė, kad jų kiemuose benamių kačių neliko.
„Jeigu tik kokia nauja rainė pasirodo, kaimynės lekia man pranešti ir sumeta sterilizacijai po 10 litų“, – pasakojo Aida.
Deja, ne visada gyvūnus pasiima dori žmonės – apsimesdami geradariais, medžiotojai juos panaudoja taikiniams ar šunims pjudyti.
Ilgaplaukės katės gali nukeliauti į kailiukais besiverčiančių niekdarių rankas.
Aida karčiai pajuokauja, kad katės bent jau nevalgomos. Bet per nežinojimą yra atidavusios miauklius ir smaugliams maitinti.
Apsisaugoti nuo tokių skaudžių atsitikimų padeda Z.Gainulinos užrašai. Juose užfiksuoti vardai ir pavardės žmonių, kurie atidavė ar pasiėmė gyvūną, adresai, telefono numeriai.
Bute – jokio nemalonaus kvapo
Nuomonę, kad benamėmis katėmis rūpinasi tik keistuoliai, paneigia ir panevėžiečio Arvydo pavyzdys. Tvarkingame jo šeimos bute šiuo metu gyvena 10 kačių. Jaunikliams – apie 4 mėnesius.
Katės laisvai vaikšto po visą butą, bet nesijaučia jokio nemalonaus kvapo. Mat šeimininkai į kraiką papila kvapus sugeriančių priemonių.
Visos rainės – paimtos iš kiemo pamestinukės, daugelis jų buvo sužalotos, sirgo, o dabar pagydytos.
Šeimos gyvenimo būdą atspindi net nuotraukos ant sienų – be artimųjų šypsenų, šeimininkus šildo kačių atvaizdai.
Arvydas prisipažįsta, kad augintinės prikrečia ir eibių, apdrasko buto sienas ar kampus, bet išgelbėtas gyvūnas yra svarbiau negu tapetai.
Vyras pats sumeistravo murklėms draskyklę.
Priglaustų kitus pamestinukus
Arvydas pasakojo, kad vaikystėje užaugo su gyvūnais – tėvai penėjo maistui kiaules, laikė kačių, šunų.
Galbūt todėl ir suaugęs, dirbdamas dujų kompresorinėje, su keliais bendraminčiais labai gailėdavo ten besiglaudusių benamių kačių.
„Būdavo, akytės patamsyje tik blizga – laukdavo, kol atnešime ko nors paėsti. Padarėme ir guolį žiemai“, – prisiminė Arvydas.
Vis dėlto sugrįžęs po vienų atostogų gyvūnų neberado, greičiausiai jas sugaudė ir sunaikino.
Vienu metu rūpinęsi per 20 kačių, panevėžiečiai ieško joms šeimininkų per skelbimus, o sūnus skelbė apie dovanojamas raines internete. Pastarasis būdas labiau pritraukia jaunus žmones.
Panevėžiečiai džiaugtųsi, jei atsirastų šeimininkai ir jaunikliams, ir suaugusioms katėms – jų vietoje galėtų priglausti kitus pamestinukus.
Nieko nedarant negera prieš save
Vieno iš J.Basanavičiaus gatvės namų bendrijos pirmininkė Dalia kiemo kates patyliukais nuo kaimynų šeria, vieną yra sterilizavusi bei suradusi šeimininką, tris sergančias – užmigdžiusi, o kelis dar nematančius mažylius atidavusi sunaikinti.
Pavardės nenorinti sakyti panevėžietė prisipažino, kad žiemą slapta įleidžia raines į bendrą rūsį.
„Gaila gyvūnėlių. Jiems padėdama nusižengiu taisyklėms, bet nieko nedarant – negera prieš save“, – atviravo moteris.
Dalia ir kita kates šerianti kaimynė stengiasi patraukti kuo mažiau žmonių dėmesio, todėl indelius visada susirenka.
Nameliai – šėrimo vietos?
Patvirtintose naujose Panevėžio gyvūnų laikymo taisyklėse numatoma kiemuose įrengti šėrimo vietas šeimininkų neturinčioms katėms. Ką tai reiškia?
Vilniuje ir Utenoje jau keleri metai statomi specialūs nameliai, kuriuose rainės ne tik paėda, bet ir prisiglaudžia per lietų ar šalčius. Greičiausiai tai ir yra vadinamosios šėrimo vietos?
Kol kas niekas to gerai nežino. Į šiuos ir kitus klausimus iki metų pabaigos turės atsakyti Miesto ūkio skyriaus sudaryta darbo grupė.
Gali tapti žudymo vieta
R.Liberienė sakė, kad šėryklos galbūt išspręs ne tik valkataujančių kačių problemą, bet ir nutrauks gyventojų nesantaikas. Mat dalis žmonių jas šeria, kiti – daužo lazdomis, spardo, šaudo.
„Šėryklos turi būti įrengtos civilizuotai ir su gyventojų sutarimu, kitaip tie nameliai taps žudymo vieta“, – įspėjo R.Liberienė. Sostinėje buvo ir tokių pavyzdžių – nameliai sulaužyti, sudaužyti, o sterilizuoti katinėliai naktį užmušti.
Tose bendrijose, kurių nariai priešinsis šėrykloms, pasak R.Liberienės, šios idėjos bent kuriam laikui geriau atsisakyti.
„Jei daugiabučiuose gyventų tik gyvūnus mylintys ir juos globoti pasiryžę žmonės, tai nereikėtų ir prieglaudos“, – sakė draugijos pirmininkė.
Šėrimo vietose stovės užrašai
Kačių šėrimo vietų nebus galima įkurdinti po laiptais ar balkonais – bus reikalaujama laikytis tam tikro atstumo nuo gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų, kad valkatomis virtusios katės galėtų netrikdomos paėsti.
Kokio atstumo bus būtina laikytis, kokios dalies gyventojų sutikimo reikės – irgi dar tik aiškinamasi.
Kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., ,,Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. 1“. Asmuo, šeriantis gyvūnus, turės nuolat prižiūrėti ir tvarkyti aplinką – surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus.
Benamių kačių mažės tik jas sterilizuojant ir kastruojant, bet operacijoms gyventojai patys turės surinkti pinigų – valdžia nežada skirti tam lėšų. Pasak R.Liberienės, veterinarai už dyką sterilizuoti gyvūnų nesutinka, bet kai kurie daro dideles nuolaidas, ir operacija kainuoja 70-80 litų.
Dar tariamasi su jaunais veterinarais iš kitų miestų, kad jie sterilizuotų gyvūnus mainais už reklamą.
panskliautas.lt
