Penktadienį minint Gyvūnų apsaugos dieną už keturkojų teises kovojantys aktyvistai atskleidė savo kortas. Pasirodo, žmonės, norintys įsigyti lojantį šeimos draugą, ateityje to negalės padaryti nei turguje, nei gyvūnų parduotuvėje, nei radę skelbimą internete.
Siekiama sugriežtinti prekybą šunimis, kad jais galėtų prekiauti tik sertifikuoti veisėjai. Belieka tik spėlioti, kiek už tokį – veislinį, puikius kilmės dokumentus turintį keturkojį turės pakloti savo augintinio po parodas vežioti neketinantys žmonės.
Tikras šuo – tik su kilmės dokumentais
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) penktadienį surengtoje kinologų konferencijoje „Šunų gerovė Lietuvoje: dabartis ir tendencijos“ suklusti privertė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės pranešime išsakytos mintys.
Analizuodama, iš kur lietuviai daugiausia įsigyja šunų, pranešėja minėjo turgavietes, gyvūnų parduotuves, skelbimus spaudoje ir internete, taip pat draugus bei pažįstamus, norinčius atsikratyti augintinių prieauglio.
„Dauguma žmonių šunis įsigyja iš nepatikimų šaltinių. Ne iš veisėjų, bet iš daugintojų. Todėl būtina įvesti šokią tokią sistemą, užkirsti kelią dauginimui“, – kalbėjo B.Kymantaitė.
Anot pranešėjos, šuniukus turguose perkantys žmonės tai daro taupumo sumetimais, nes šuo iš gero veislyno kainuoja daug. Jų kainą sudaro važiojimas į parodas, įvairūs mokesčiai, taip pat šėrimas itin brangiu ėdalu.
„Deja, visuomenė to neįvertina. Žmonės, kurie perka šuniukus iš daugintojų, patys to nežinodami labai rizikuoja“, – kalbėjo B.Kymantaitė.
Šunys be kilmės dokumentų kandžiojasi, serga ir nugaišta
Esą šunys be kilmę įrodančių dokumentų, atsivesti ne sertifikuotuose veislynuose, gali susirgti, jų gydymui reikės išleisti nemažai pinigų. Be to, egzistuoja potenciali galimybė, kad toks keturkojis nepasveiks ir nugaiš. O tuomet šeimininkai, ypač jų vaikai, susidurs su didelėmis psichologinėmis problemomis.
Konferencijoje pranešėja taip pat tikino, kad iš nepatikimų rankų pirkti šuniukai dar ir pavojingi, nes linkę žmogui įkąsti. Jos duomenimis, Lietuvoje užregistruojama labai daug įkandimų, per dieną šalyje nuo šunų įkandimų nukenčia – 18–19 žmonių.
Visos šios bėdos, šunų polinkis sirgti ir kandžioti žmones, regis, tiesiogiai susijusios su jų augintojų elgesiu.
„Komerciniai gyvūnų daugintojai nešeria savo augintinių geru maistu, nelaiko gyvūno su motina tiek laiko, kad jis įgytų motinos įgūdžių. Be kilmės dokumentų parduodami gyvūnai kenčia dideles kančias“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Pasak B.Kymantaitės, tik geras, tinkamas ir atsakingas keturkojų veisėjas rūpinasi viskuo, ir jo augintiniai nesikankina.
Sieks uždrausti prekybą
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės vizijoje – radikalus prekybos gyvūnais sugriežtinimas.
Pasak jos, nenormalu, kai bet kas atėjęs į turgų jame gali nusipirkti šuniuką ar kačiuką, netoleruotina ir prekyba gyvūnų parduotuvėse.
„Prekyba gyvūnais turguose ir parduotuvėse – pasenęs dalykas, kurį reikia uždrausti. Juk esame moderni visuomenė. Į šią veiklą turi būti žiūrima ne kaip į verslą, bet kaip į veislės gerinimą“, – sakė B.Kymantaitė.
Skelbimų portalams – griežti reikalavimai
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė artimiausiu metu ketina susitikti su pagrindinių šalies interneto skelbimų portalų administratoriais ir pareikšti jiems pageidavimus.
Nors šiuo metu internete legaliai prekiaujama net koviniais ginklais (tik reikia turėti leidimą jam laikyti. – Red.), ketinama pasiekti, kad bet koks žmogus negalėtų parduoti augintinio.
Kiekviename tokiame skelbime turės būti skelbiamas ir unikalus gyvūną parduodančio sertifikuoto veisėjo numeris, kad nusipirkęs vilčių nepateisinantį gyvūną pirkėjas galėtų surasti pardavėją.
