Šiltesniu rudens periodu pievose bei parkuose vis dažniau pasirodo grybai. Nors 99 proc. jų nėra nuodingi, vis tik tas 1 proc. ypač nuodingų ir toksiškų grybų gali pasitaikyti būtent jūsų keturkojui. Atskirti nuodingus nuo nenuodingų – labai sunku, todėl geriausia savo šunį laikyti kuo toliau nuo visų grybų. Vos pastebėję, kad šuo suėdė ar bent jau palaižė jums nežinomą grybą, nedelsiant susisiekite su veterinaru ir jis jums patars, ką daryti.
Atšalus orams į namų rūsius, sandėliukus ar garažus puola slėptis žiurkės, pelės ir kiti graužikai. Norėdami apsisaugoti nuo šių ligas platinančių kenkėjų, žmonės naudoja spąstus su nuodais arba tiesiog žiurknuodžius, kitaip vadinamus rodenticidais.
Graužikus sunku naikinti dėl jų maitinimosi įpročių, nes prieš pilnai suėsdami rastą maistą, jie išbando mažą kąsnelį, įsitikindami, kad tai nesukelia sutrikimų. Todėl efektyvus rodenticidas - mirtinos dozės bei uždelsto veikimo.
Jei savo namuose naudojate šiuos nuodus, įsitikinkite, kad jūsų augintinis neturės nė menkiausios galimybės prie jų prisiartinti. Atminkite, kad žiurknuodžiai jūsų augintiniui gali būti paskutinis dalykas, kurį jis suės savo gyvenime. Jei auginate keturkojį, apgalvokite alternatyvius metodus, kaip išnaikinti kenkėjus.
Jei su savo šunimi išsiruošėte į mišką, žinokite, kad šiuo metu žiemos miegui ruošiasi gyvatės. Prieš užmigdamos jos yra ypač „piktos“, todėl didėja įkandimo tikimybė. Lietuvoje vienintelė nuodinga gyvatė – tai paprastoji angis. Jos kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta.
Paprastoji angis Lietuvoje – gan dažna. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.
Dar vienas, iš pažiūros nė kiek nepavojingas jūsų šuns priešas – paprasčiausi ant žemės nukritę kaštono vaisiai. Jie yra nuodingi, todėl šuniui prarijus kaštono vaisių kuo skubiau kreipkitės į veterinarus. Beje, sodininkai mėgėjai taip pat turėtų elgtis atidžiai ir neleisti savo keturkojo prie tulpių ar narcizų svogūnėlių – tai itin toksiški sodinukai.
Ilgėjant vakarams, nepamirškite užsegti antkaklio ar petnešų, kurie šviestų tamsoje bent jau pasitarnautų kaip atšvaitas. Specializuotose parduotuvėse galite rasti ir LED antkaklių. Atminkite, kad tamsiu paros metu šuo visada turi segėti atšvaitą.
Jei jūsų keturkojis gyvena lauke – prie būdos (tikimės, kad šitaip nekankinate savo šuns) ar voljere, artėjant žiemai jiems būtina ypatinga priežiūra. Įsitikinkite, kad šuo turi pakankamai maisto ir vandens. Paruoškite ar atnaujinkite vietą, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo rudens darganos, vėjo ir lietaus. Šaltuoju metų laiku geriausia būtų savo keturkojį draugą bent naktims priglausti į jaukius ir šiltus namus, o ne palikti šalti lauke.
Jei nusprendėte per šalčius keturkojį palikti lauke, į būdą geriausia įkloti šiaudų, jei jų neturite, tada įklokite šieno arba medžio drožlių, tik jokiu būdu ne pjuvenų. Taip pat negalima kloti kilimėlio – esant vėsesniems orams jis sudrėks, keturkojis nenorės lįsti į tokį būstą.
Tai, kad atšalo oras, dar nereiškia, kad iš miškų, krūmynų ar aukštos žolės dingo erkės. Nepamirškite naudoti preparatus, saugančius jūsų keturkojį nuo šių mirtinas ligas platinančių parazitų.
Nenustebkite, jei jūsų keturkojis atvėsus orams ims čiaudėti. Greičiausiai jis peršalo. Pastebėję iš nosies tekantį glitų skystį, nedvejodami kreipkitės į veterinarą.
