Konferenciją „Šunų gerovė Lietuvoje: dabartis ir tendencijos” atidaręs visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatorius Petras Auštrevičius skatino nebijoti sureikšminti gyvūnų gerovės klausimų.
„Nereikia kuklintis ir manyti, kad dar ne laikas gyvūnų gerovės klausimams, kol visuomenėje neišspręstos su žmonių gerove susijusios problemos. Žmonių gerovės nebus tol, kol nebus gyvūnų gerovės”, - sakė Seimo pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius.
Į konferenciją susirinkusius akademikus, kinologus, veisėjus, gyvūnų globos specialistus ir dresuotojus seimo narys skatino nuostatas apie gyvūnus pradėti formuoti jau mokyklos suole. Jam pritarė ir monsinjoras Artūras Jagelavičius: „Kartais matau, kad vaikai prašo tėvų įsigyti gyvūnėlius lyg žaislus. Tačiau jei sugedo, žaislą gali išmesti, o gailiai žmogus į akis žvelgiantis gyvūnėlis reikalauja visai kitokio elgesio”, - sakė jis.
Konferencijos šeimininkus atstovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis pristatė LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centrą, skirtą profesionaliosios kinologijos vystymui Lietuvoje.
Kovo mėnesį veiklą pradėjęs centras jau spėjo įkurti naują „Gyvūnų mokslo“ studijų programą su kinologijos specializacija bei suorganizuoti nemažai terapinių aklųjų bei globos namų gyventojų susitikimų su šunimis.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė pastebėjo, kad opiausios šunų gerovės problemos pastebimos komerciniais tikslais veikiančiuose veislynuose ir niekur neregistruotų šunų „daugintojų“ namuose.
„Kasmet šalyje nužudoma tūkstančiai gyvūnų, kurie taip ir neranda naujų namų. Norint užkirsti tam kelią būtinas nevyriausybinės organizacijų, veterinarijos gydytojų, mokslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas organizuojant visuomenės švietimą, gyvūnų prekybos uždraudimą parduotuvėse ir turgavietėse bei prekybos jais internete ribojimą. Noriu pabrėžti, kad veterinarijos gydytojai vaidina itin svarbų tarpininko vaidmenį, tad būtent jie turėtų būti pagrindiniai gyvūnų gerovės sergėtojai”, - sakė ji.
Šunų gerovės problemos buvo pastebėtos ir Lietuvos kaimuose. LSMU dr. Jūratė Kučinskienė pabrėžė, kad grandinėmis pririštų šunų laikymas prie būdos iš esmės prieštarauja jų prigimčiai būti teritoriniais ir socialiais gyvūnais. „Kaimuose dauguma savininkų juos laiko tik dėl lojimo funkcijos, tačiau nesuteikia šunims galimybių kasdien žymėti teritoriją, ją apeiti bei bendrauti su savo „gauja”, tai yra - šeimininkais”, - sakė ji.
Didelio šunų veisėjų susidomėjimo sulaukė „Rekso“ šunų dresūros mokyklos aptarta Lietuvoje dar nauja metodika, paremta pozityviais šunų paskatinimo būdais.
„Pozityviais metodais dresuojami šunys komandas išmoksta gretai, atlieka su malonumu, o svarbiausia – mokymosi procesas tampa žaismingas ir smagus tiek šeimininkui, tiek jo augintiniui, tad formuoja stiprų abipusį ryšį ir pasitikėjimą”, - aiškino „Rekso“ instuktorius Egidijus Brazys.
LSMU Veterinarijos akademijos studentė R. Kudelytė mokė užtikrinti šunų gerovę prieglaudose užtikrinant, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, elgesio problemų ir būtų pasirūpinta jų ateitimi. Ji pabrėžė, jog šunų globos kokybė turėtų būti pagrindinis organizacijų ir pavienių globėjų kriterijus, nes būtent jis nulemia realiai išgelbėtų gyvūnų skaičių ir bendrą veiklos sėkmę.
Konferenciją užbaigė šunų dresūros inciatyvos „EducatedDog.com” trenerės Linos Mockutės pranešimas apie komunikacijos svarbą skatinant gyvūnų gerovę.
„Šunų gerovė tiesiogiai priklauso nuo juos globojančių organizacijų pastangų komunikuoti. Neformuoti požiūrio apie tinkamą elgesį su šunimis yra tiesiog socialiai neatsakinga, kadangi tuščią vietą žmonių galvose labai lengvai užima tie, kas deda daugiau pastangų į komunikaciją. Tą jau matėme Jungtinėse Valstijose, kur per televiziją rodomi šunų dresuotojai matomi kaip visagaliai gyvūnų „užkalbėtojai”, nors jų naudojami metodai toli gražu nėra suderinami su gyvūnų gerove”, - sakė ji.
