J.Paltarokei čia pat ir dirba – šeimos name įkurta ir smulkių gyvūnų veterinarijos gydykla, o sodybos kieme kuriama pirmoji šalyje privati žirgų klinika. Pastaroji – veterinarijos gydytojos duoklė patiems mylimiausiems keturkojams.
Atkeliavo kaip pacientai ir pasiliko
„Nežinau, ar meilė gyvūnams paveldima, tačiau ir aš, ir vaikai juos labai mylime“, – prisipažįsta panevėžietė. Dabar jos sodyboje gyvena 6 žirgai, 6 šunys, 6 katės ir reta „eclectus“ veislės papūga. Visus juos prižiūrėti, skirti jiems laiko ir dėmesio – nelengva užduotis. Todėl panevėžietė namiškiams vis pažada, kad augintinių būrio nebeplės. „Bet dar viena kumelė tuoj pas mus apsigyvens“, – prasitaria Jūratė.
J.Paltarokė žirgus įsimylėjo dar vaikystėje. Būsima veterinarijos gydytoja lankė netoli Panevėžio, Bliūdžių kaime įsikūrusį žirgyną. Nors pačioje pradžioje po vieno nesėkmingo kritimo nuo arklio skilo kojos kaulas, net ir uždėtas įtvaras atkakliai merginai nesutrukdė vėl sėsti į balną.
Vieną savo vaikystės svajonę – turėti nuosavą žirgą, Jūratė įgyvendino visai neseniai. Prieš trejus metus ji įsigijo prancūzų ristūną Riskį. Po to vienas po kito veterinarės sodyboje apsigyveno dar keli žirgai, gimė kumeliukas, itin energingai norėjęs susipažinti su pasakojimą apie jo šeimininkę rengusiais „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistais. Beveik visi žirgai, tapę šeimos numylėtiniais, čia atkeliavo kaip pacientai. Sužinoję, kad jų gydymas truks ilgai arba turės įtakos jų sportiniams rezultatams, šeimininkai panoro jų atsisakyti.
Pavyzdžiui, eržilas Maksas, dar pernai puikiai dalyvavęs užsienio varžybose, po traumos dar turės gyti kelis mėnesius, kol paaiškės, ar dar galės skinti pergales, ar tiesiog bus Jūratės šeimos augintinis. Tiek laukti jo ankstesni šeimininkai nepanoro.
J.Paltarokė ir pati turi liūdnos patirties – 11 mėnesių gydė jauną kumelaitę, vis tikėjosi, kad ją pavyks pastatyti ant kojų, tačiau galiausiai gyvūną teko užmigdyti.
Pasiima nieko nenutuokdami apie žirgus
„Žirgų sportas turi savas taisykles. Savininkai neretai paskaičiuoja, ar iš viso verta žirgą gydyti, ar tai neužims pernelyg daug brangaus laiko“, – bando pateisinti ir žirgų augintojus J.Paltarokė.
Todėl dėl traumos, užklupusių ligų ar amžiaus nebetinkami profesionaliajam sportui žirgai neretai už simbolinį mokestį ar iš viso veltui atiduodami juos panorusiems laikyti gyvūnų mylėtojams.
Tačiau čia J.Paltarokė įžvelgia ir kitą bėdą – neretai šie arkliai patenka nelabai apie jų auginimą nusimanantiems žmonėms. „Parsiveža mergaičiukė pas tėvus žirgą ir uždaro jį su vištomis į tvartą. Ir stovi jis ten, geriausiu atveju kartą per savaitę išvedamas į kiemą, sutinusiais sąnariais, pririštas“, – pasakoja veterinarė, pabrėždama, kad arklių iš viso negalima po vieną auginti.
Veterinarės augintiniai gyvena laisvai. Žirgai nevaržomai vaikštinėja erdviame aptvare, kuriame pastatytos ir arklidės, į kurias jie patys sueina, kai šalta ar prastas oras.
Kartais dėl to ir įvairių kuriozų nutinka. Pavyzdžiui, vienas eržilas, išsprukęs iš aptvaro ir dideliame šeimininkės namo lange pamatęs savo atvaizdą, nusprendė sutikęs konkurentą, su kuriuo reikia susigrumti. „Išgirdome, kad palangė bilda. Gerai dar, kad su visu langu į vidų neįgriuvo, tik palangė aplamdyta liko“, – juokiasi iš tokių augintinių išdaigų moteris.
Ją žavi žirgų elgesys, tarpusavio santykiai. Pavyzdžiui, juodas gražuolis orlovo ristūnas Gogis labai gražiai žaidžia ir prižiūri jauniausią kumeliuką. „Tai ne Gogio vaikas, jis kastruotas, tačiau rūpestingas kaip tikras tėvas“, – pasakoja veterinarė.
Veterinarų pagalbos – į užsienį
Neretai žmonės neįsivaizduoja, kad žirgo išlaikymas nėra pigus. Pavyzdžiui, J.Paltarokė savo žirgams per mėnesį išleidžia kelis tūkst. litų.
Jei pašarai žirgui mėnesiui kainuoja apie 150 litų, tai visa kita priežiūra – gerokai brangesnė. Pavyzdžiui, kas kelios savaitės būtina tvarkyti kanopas, maždaug kas porą metų reikalinga dantų apžiūra ir tvarkymas. Tikrai nepigios ir veterinarų paslaugos.
Beje, pastarųjų, besispecializuojančių būtent gydyti žirgus, Lietuvoje tėra vos keletas. O J.Paltarokės kuriama žirgų klinika – pirmoji privati tokio pobūdžio gydykla Lietuvoje. Iš vienos pusės, žirgų klinikai reikalinga speciali stambiems gyvūnams pritaikyta medicininė įranga, didesnės patalpos, iš kitos pusės gydytojus galbūt atbaido didžiulė atsakomybė – juk kai kurie žirgai kainuoja ir po milijoną.
„Žirgui prireikus skubios gydytojo pagalbos, gali tekti išgirsti, kad jis galės atvažiuoti tik po kelių dienų“, – pasakoja veterinarė. Todėl neretai ištikus bėdai žirgų augintojai pagalbos kreipiasi į Lenkijos, Vokietijos, Latvijos specialistus. Todėl J.Paltarokės klinika darbo greičiausiai nepritrūks.
Puiki praktika – Škotijoje
Žinomo panevėžiečio veterinarijos gydytojo Kazimiero Paltaroko dukra pasekė tėvo pėdomis, taip pat baigė veterinarijos mokslus. J.Paltarokė džiaugiasi, kad daug žinių jai davė ir darbas medicinos laboratorijoje Škotijoje – laimėjusi konkursą, ten ji praleido dvejus metus, dalyvavo naujų vaistų tyrimuose.
Ir dabar moters klinikoje garbingą vietą užima mikroskopas. Be jo, pavyzdžiui, diagnozuojant ir gydant gyvūnų odos ligas – nei iš vietos.
Su tėvu, patyrusiu veterinaru, Jūratė sako nekonkuruojanti – pacientus, kuriems reikalingos operacijos, siunčianti pas jį, pati mieliau užsiima tyrimais, diagnostika. „Mano arkliukas – dermatologija, vidaus ligos, visi kraujo tyrimai“, – sako jau 17-kos metų veterinaro darbo praktiką turinti panevėžietė.
Ir dirba, ir gyvena
Sodyba Panevėžio priemiestyje ir šeimos namais, ir J.Paltarokės darbo vieta tapo neatsitiktinai. Pasak pašnekovės, anksčiau būdavo, kad iš darbo namo ji grįždavo devintą, dešimtą valandą vakaro. O dabar gali per pertraukėlę nueiti į namus išgerti kavos, daugiau laiko lieka pabendrauti su vaikais ar pasigerėti levadose (taip vadinami aptvarai žirgams) laigančiais augintiniais.
Iš pradžių erdviame J.Paltarokės name buvo atidaryta smulkių gyvūnų veterinarijos klinika, o dabar veiklą jau pradeda ir sodybos kieme kuriama žirgų klinika. Žirgams skirti du pastatai – viename įrengtos trys vietos stacionariam jų gydymui, kitame baigiama montuoti apžiūrai, diagnostikai reikalinga įranga, tokia kaip rentgeno, ultragarso aparatai.
Kieme įrengta ir speciali elektrinė vaikštynė žirgams mankštinti – vien šis olandų gamybos įrenginys kainavo apie 60 tūkst. litų.
