Vienas įstatymo pakeitimo iniciatorių Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis siekia, kad būtų tiksliau reglamentuota kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų augintojų atsakomybė. „Mišrūnų priskyrimą prie pavojingų ir kovinių veislių reikia organizuoti ne tik pagal jų tėvų dokumentus, bet ir pagal išorės savybes ir standartus“, – teigė R.Krasuckis.
Jo įsitikinimu, pavojingiems ir koviniams mišrūnams priskirti mišrūnai turi būti auginami pagal griežtesnius priežiūros reikalavimus nei kiti šunys. Anot jo, pavojingais koviniais mišrūnais keturkojai taptų pagal tarptautinius kinologų numatytus standartus, o šią procedūrą, E.Krasuckio teigimu, galėtų atlikti Lietuvos kinologų draugija.
Jam antrino ir Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė, tikindama, kad dabartinė sistema, nustatant mišrūno kilmę tik pagal jo tėvų dokumentus, sudaro keblumų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jos manymu, įsigaliojęs įstatymo pakeitimas šunų augintojams nebeleistų manipuliuoti draudžiamų veislių keturkojais. „Šeimininkas gali turėti šuns dokumentus kišenėje ir jų nerodyti. Niekas neprivers jų pateikti, tad šuo nebus priskirtas prie jokio sąrašo“, – sakė K.Paliutienė. Ji įsitikinusi, kad įsigaliojęs įstatymas nekels grėsmės mišrūnams, o tik įves tvarką, bus sugriežtintos jų laikymo ir dauginimo sąlygos.
Teisininkai ir gyvūnų mylėtojai nepritaria
Šiam Žemės ūkio ministerijos atstovų pasiūlymui nepritarė nei gyvūnų mylėtojai, nei teisininkai. Kaip posėdyje sakė Seimo teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, toks įstatymo pakeitimas tiek šunų augintojus, tiek valdžios institucijas įtrauktų į teismų maratonus, o į „pavojingą ar kovinį“ panašus mišrūnas taps kaimynų sąskaitų suvedinėjimo objektu.
Be to, įsigaliojęs įstatymo pakeitimas prieštarautų Konstitucijai. „Įstatymas būtų pagrįstas kinologų sudarytais standartais, kurie ne visiems yra aiškūs ir įvairiose pasaulio šalyse skirtingi. Tad savo bandymu sukontroliuoti mišrūnus ir jų savininkus, mes sukursime precendentą, norėdami taikyti teisinę prievolę, pagrįstą neteise – nevyriausybinių organizacijų nuostatomis“, – kalbėjo J.Meškienė.
Teisininkė pridūrė, kad tiek Tarptautinės kinologų federacijos standartai, tiek LKD standartai galioja tik tiems, kurie yra jų nariai. „Jei žmogus augina paprastą šunį, kodėl jam turi galioti kokie nors kinologų standartai? Teisiškai toks reguliavimas yra neproporcingas“, – apie ydingą įstatymo pataisą teigė J.Meškienė
Daugės benamių šunų ir teisminių procedūrų
Tokie pokyčiai, anot teisininkės, sukeltų šunų mišrūnų savininkų nepasitenkinimą ir masinį augintinių atsikratymą. Tie šunys, kurių kilmė nėra žinoma, šiuo metu yra legalūs. Įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir nustačius, kad jis priklauso pavojingam ar koviniam mišrūnui, jis taptų draudžiamas laikyti ir būtų konfiskuotas. „Tad ką ką daryti savininkui: iš karto atsikratyti ar laukti kol atims?“ – posėdžio dalyvių klausė teisininkė. Jos teigimu, taip atsirastų dar didesnis beglobių šunų skaičius prieglaudose, gatvėse imtų lakstyti valkataujantys šunys, valstybė patirtų papildomų išlaidų.
„Reikia pagalvoti apie išlaidas ir būsimus teisminius procesus. Juk šuns eksterjero ekspertizę turės atlikti valstybė“, – tikino J.Meškienė. Jos teigimu, šuo žmogui – ne daiktas, o šeimos narys, augintinis, emociškai ir socialiai susijęs su šeimininku, tad žmogus tikrai kovos už savo šunį ir stengsis, kad valstybė neatimtų šeimos nario. Todėl įstatymo pataisos pasiūlymą teisininkė įvertino neigiamai, nes mano, kad arba įstatymas neveiks, arba veiks blogai.
Remtis kinologų standartais neįmanoma
Šuns išvaizdą parodose vertinantys kinologai visuomet tikri, kad šuo veislinis – be kilmės dokumentų joks šuo parodoje dalyvauti negalės. Visai kas kita – tinkamai įvertinti mišrūno, neturinčio jokių dokumentų, kilmę vien iš išorės požymių.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė ne juokais nustebino apie šunų standartus nieko neišmanančius ir keturkojų likimą sprendžiančius seimūnus. Ji teigė, kad kinologų organizacijų pasaulyje yra daug. Ir visos jos vadovaujasi skirtingais šunų veislių standartais. Dobermanas iš JAV ir dobermanas iš Didžiosios Britanijos ar Europos pagal savo išvaizdą: galvos formą, svorį, ūgį, gali labai skirtis. „Tad pagal kokį standartą vadovausis vertintojai?“ – klausė LKD prezidentė.
Jos teigimu, siekiant mažinti įkandimų skaičių, vertėtų remtis ne pagal galiojantį pavojingų ir kovinių šunų veislių sąrašu, o šviesti šunų šeimininkus, dresuoti keturkojus ir skatinti augintojų atsakomybę. „Neauklėtas senbernaras gali būti labai pavojingas“, – apie iš prigimties taikų ir geranorišką šunį kalbėjo R.Kazlauskaitė.
Įstatymo pakeitimą LKD prezidentė netinkamu laiko ir dėl to, kad jam įsigaliojus iš esmės būtų uždrausta laikyti visus mišrūnus, nes bent vieną pavojingo ar kovinio šuns išorinį požymį turi kone kiekvienas negrynaveislis šuo. Tad kyla klausimas: kiek požymių turi turėti šuo, kad būtų pripažintas pavojingo ar kovinio šuns mišrūnu?
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė taip pat prieštarauja įstatymo pakeitimo projektui. Pasak jos, įstatymo pakeitimas sukeltų daug chaoso ir neaiškumų. „Kas atliks šuns vertinimą kaime ar nuošalioje vietovėje? Kokie pareigūnai imsis šio darbo?“ – B.Kymantaitė klausė įstatymo pataisos rengėjų.
Pritrūks įrodymų
Gyvūnų teisių gynėja aptarė tyrimą, kurio metu užsienio ekspertai, dresuotojai ir veisėjai vertino 100 skirtingos išvaizdos šunų mišrūnų. Vėliau buvo atlikti ir šių šunų DNR tyrimai. Paaiškėjo, kad tarp vizualaus vertinimo ir DNR tyrimo rezultatų – galybė paklaidų ir nesutapimų. „Jei šuns šeimininkas nesutiks su ekspertų išvadomis priskirti prie pavojingų ir kovinių mišrūnų sąrašo, reikės DNR tyrimo. Deja, Lietuvoje tokių brangių tyrimų niekas neatlieka, todėl nėra galimybės kreiptis į jokią organizaciją, kad įrodytų ekspertų teiginių pagrįstumą“, – tvirtino B.Kymataitė.
Kalbėdama apie esminį įstatymo tikslą – sumažinti šunų įkandimų ir užpuolimų skaičių, B.Kymantaitė siūlė nesivadovauti diskusijų objektu tapusiu pavojingų ir kovinių šunų veislių sąrašu ir remtis Belgijos bei Olandijos patirtimi, mat šiose šalyse toks sąrašas nepasiteisino. „Pavojingas gali tapti bet koks šuo, atitinkamai mokytas dresūros mokykloje“, – kalbėjo gyvūnų teisių gynėja.
Savivaldybės liks aklavietėje
Į diskusiją įsitraukęs Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas pareiškė, kad įsigaliojus tokiam įstatymui, visa našta klius savivaldybėms. Mat jos nė nežino, iš kur gauti specialistų, galinčių atlikti šuns išorės vertinimą. „Jei vos tik įsigaliojus įstatymo pakeitimui vienas kaimynas paskųs kitą kaimyną, dėl neva pavojingai atrodančio šuns, ką mums reikės daryti?“ – retoriškai klausė savivaldybės atstovas. Įstatymo pakeitimą siūlantis R.Krasuckis sakė, kad tokias ekspertizes galėtų atlikti Lietuvos kinologų draugijos nariai. Tačiau LKD prezidentė pareiškė, kad jų organizacija yra nevyriausybinė, tad tokios prievolės jiems taikyti negalima.
Išklausęs visų nuomonę posėdyje dalyvavęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas sukritikavo Žemės ūkio ministerijos atstovų siūlomą įstatymo pataisą. „Nėra suderinta nei su atitinkamomis institucijomis, nei su Lietuvos kinologų draugija“, – sakė E.Gentvilas, tikindamas, kad pataisą būtina peržiūrėti ir reaguoti į pastabas.
Siūlo keletą išeičių
LKD prezidentė R.Kazlauskaitė mato keletą išeičių, kaip apsaugoti šunis, jų šeimininkus ir sumažinti užpuolimų skaičių. Viena jų – pavojingų ir kovinių šunų sąrašo, galiojančio jau dešimt metų, neduodančio jokios naudos, panaikinimas. „Sąrašas yra ydingas, nes į jį įtrauktos kelios neva pavojingos veislės, tad vadovaujantis juo išeina, jog visos kitos veislės yra nepavojingos“, – sakė R.Kazlauskaitė.
Norint apsaugoti visuomenę nuo šuns įkandimų ir užpuolimų, vertėtų sugriežtinti baudas už taisyklių ir įstatymų nesilaikymą. „Jei žmogus žino, kad už tam tikrą veiksmą jis bus nubaustas, jis prieš tai darydamas gerai pagalvoja“, – portalui lrytas.lt sakė LKD prezidentė.
Privalomas ženklinimas – kaip išsigelbėjimas
Nuo 2016 metų įsigaliosiantis privalomas naminių gyvūnų žymėjimas mikroschemomis ir registracija, pasak R.Kazlauskaitės, padės ugdyti šeimininkus. Pagal pažymėtą šunį bus galima rasti jo šeimininką ir taikyti atsakomybę. Šuns savininkai ims manyti, kaip elgtis, kad jo piniginė nesuplonėtų arba pats nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Anot R.Kazlauskaitės, įkandimo problemą padėtų spręsti negrynaveislių šunų dauginimosi reguliavimas. Mat šunys mišrūnai dažnai būna nenuspėjamo charakterio. Kaip pavyzdį kinologė pateikė iš dviejų skirtingų veislių sukergtą šunį – Maskvos sarginį. Tai senbernaro ir Kaukazo aviganio mišrūnas. „Jie tikėjosi gauti tokį stiprų ir tvirtą šunį kaip senbernaras, kuris gelbėtų žmones, būtų geras ir taikus ir kartu saugotų namus. O ką gavo? Užsispyrusį kaip senbernaras, piktą kaip Kaukazo aviganis šunį. Tai daug pavojingesnė veislė nei Kaukazo aviganis. Kitaip sakant, iš esmės jie gavo monstrą“, – pasakojo R.Kazlauskaitė.
Anot LKD prezidentės, privaloma mišrūnų kastracija ir sterilizacija taip pat sumažintų negrynaveislių šunų populiaciją ir sumažintų benamių, valkataujančių šunų problemą. Sumažėtų ir užpuolimų skaičius.
Tačiau bet koks mišrūnas turi teisę gyventi. Tinkamai dresuojami ir auklėjami jie yra puikūs augintiniai ir žmogaus draugai, o prižiūrimi atsakingo šeimininko nekelia jokio pavojaus visuomenei.
