Tad kokie yra labiausiai paplitę mitai apie šunų dresūrą?
1 MITAS: Jei šuniui nepavyksta išmokti komandos, jis yra užsispyręs, arba dominuojantis, arba kvailas.
TIESA: Šunys daugeliu mokymosi atžvilgių panašūs į žmones. Kai kurie šunys naujus dalykus išmoksta labai greitai, o kai kuriems reikia daugiau laiko ir pagalbos. Jei keturkojui sunkiai sekasi suprasti užduotį, dažna to priežastis yra neefektyvi dresuotojo komunikacija su gyvūnu. Kartais jiems nepavyksta išmokti naujos komandos todėl, kad šeimininkas nesuteikia šuniui grįžtamojo ryšio apie tai, kad šuniui pasisekė teisingai įvykdyti komandą – taigi, šuo nežino, ar elgiasi gerai, ir todėl nebando pakartoti savo elgsenos.
Visada apdovanokite šunį už teisingą jo pasirinkimą ir būkite kantrūs mokydami naujų elgsenų. Jei šuniui visgi nepavyksta išmokti naujų komandų, pažiūrėkite į situaciją šuns akimis ir paklauskite savęs ar pakankamai aiškiai gyvūnui parodėte, ko iš jo norite? Ar ne per greitai keliate kartelę? Ar šuo pakankamai motyvuotas? Ar jo neblaško aplinkos trikdžiai? Ar jis gerai jaučiasi?
2 MITAS: Mano šuo žino, kad pasielgė negerai, nes jis atrodo prasikaltęs.
TIESA: Kaltė yra žmogiška emocija, o gyvūnai jaučia ne visai tas pačias emocijas, kaip žmonės. „Kaltas” šuns žvilgsnis, kaip ne per seniausiai nustatė Niujorko Bernardo koledžio tyrimas, priklauso tik nuo šeimininko elgesio (ar jis tikisi, kad šuo elgsis tarsi prasikaltęs), o ne nuo to, ar šuo iš tiesų padarė kažką nepriimtino. Kai šuo atrodo „kaltas”, taip yra dėl to, kad žmogaus kūno kalba šuniui siunčia signalus, jog kažkas yra negerai. Tai sąlygoja pačio šuns kūno kalbos pasikeitimą, kuris žmogaus akiai atrodo sunerimęs, nervingas ir „kaltas”. Šuo išmoksta demonstruoti tokią kūno kalbą tam, kad nuramintų žmones, kurie, kartais patys sąmoningai to nejausdami, komunikuoja pyktį ar nusivylimą savo gyvūnu.
3 MITAS: Šunį dresuoti galima tik nuo 6 mėnesių amžiaus.
TIESA: Šis mitas kilo iš „senosios” dresūros mokyklos. Jos atstovai naudojo sunkius spygliuotus antkaklius šuns elgsenai koreguoti, tad į tokius „mokslus” priimdavo tik jau kiek paaugusius šunis, galinčius ištverti spaudimą, daromą šuniui dresūros sesijų metu.
Tačiau modernios šios dienos dresūros technikos yra paremtos geromis emocijomis ir paskatinimais, tad nėra priežasties, kodėl nebūtų galima šuns pradėti dresuoti daug anksčiau. Remdamasis gyvenimiškomis situacijomis, šuo pradeda mokytis nuo pat pirmų savo gyvenimo dienų. Kuo anksčiau pradėsite auklėti savo draugą, tuo greičiau šuniukas išmoks gyvenime egzistuojančias taisykles ir užtikrinčiau jas žinos. Be to, kad šuo užaugtų psichologiškai sveikas ir pasitikintis savimi, svarbu kuo ankstesniame amžiuje socializuoti savo šunį – pozityviame kontekste pristatyti jam naujus dalykus, gyvūnus, žmones ir patirtis.
4 MITAS: Pozityviais paskatinimais paremta dresūra tinka tik mažiems, linksmiems arba paprastiems šunims. Ji netinka sudėtingo charakterio, dideliems arba „užsispyrusiems” šunims.
TIESA: Pozityvią markeriu paremtą dresūrą pirmieji pradėjo naudoti ir iki šiol naudoja egzotiškų gyvūnų ir jūrų žinduolių treneriai. Jei jie tokiu būdu gali išmokyti delfiną, orką ar tigrą, nėra jokios priežasties, kodėl jūs to negalite padaryti su bet kuriuo šunimi, nepriklausomai nuo jo veislės ar dydžio.
Ir priešingai – jėgos naudojimu paremti dresavimo būdai yra ir neetiški, ir žalingi – tyrimai rodo, kad jei gali pabloginti baikščių ar agresyvių šunų elgseną. Tuo tarpu baimių bei nerimo malšinimas apdovanojant tinkamą šuns elgseną išmoko šunis lengviau prisitaikyti mūsų pasaulyje ir sukuria stiprų pasitikėjimu paremtą ryšį tarp šeimininko ir jo augintinio.
5 MITAS: Mano šuo tampo pavadėlį, šokinėja ant manęs, lipa ant sofos arba neleidžia man nukarpyti jo nagų, nes jis siekia dominuoti.
TIESA: „Dominavimo” koncepcija ilgus metus buvo naudojama tam, kad paaiškinti beveik bet kokią žmonėms nepriimtiną šunų elgseną. Tačiau šiandien jau žinome, kad tai nėra teisinga. Dominavimas nusako santykį tarp dviejų individų, o ne vieno iš individų būdą ar charakterį. Šunys neskiria savo laiko ir jėgų tam, kad įgytų valdžią prieš žmones. Jie šokinėja, nes neišmoko, kokia yra kita šeimininkui priimtina žaidimo ar džiaugsmo išreiškimo forma. Šunys tampo pavadėlį, nes yra neišmokyti eiti šalia žmogaus. Jie priešinasi „grožio procedūroms”, nes nagų žirklės atrodo nemalonios ir baisios. Jei jūsų šuo daro kažką, kas jums nepatinka, nesijaudinkite dėl „dominavimo” – verčiau nuspręskite, ką norite, kad jūsų šuo darytų užuot elgęsis blogai, ir išmokykite jį tai daryti apdovadovami šunį už gerus pasirinkimus.
6 MITAS: Maisto naudojimas dresūroje yra papirkinėjimas.
TIESA: Šis teiginys parodo esminių mokymosi teorijų nesupratimą. Kai mokome gyvūnus – bet kokius gyvūnus, įskaitant homo sapiens - jiems reikalinga motyvacija už užduoties įvykdymą. Žmonių atveju tai gali būti mokykloje gautas dešimtukas arba atlyginimas darbe. Visi gyvūnai dirba dėl vienokių ar kitokių paskatinimų ir šunys nėra išimtis. Šunų dresūroje apdovanojimas yra bet koks šuniui patinkantis dalykas, pateikiamas šuniui po gero komandos atlikimo ir skirtas tam, kad paskatinti šunį ateityje pakartoti tą elgseną.
Kaip paskatinimus treneriai dažnai naudoja maistą tiesiog todėl, kad šunys jį mėgsta ir jiems atrodo verta dėl jo dirbti. Tačiau dresūroje taip pat yra naudojami žaislai, žaidimai, glostymai, malonūs žodžiai ir daugybė kitų dalykų. Geros mokymo metodikos leidžia palaipsniui mažinti apdovanojimų skaičių. O papirkinėjimas atsiranda tada, jei prašote gyvūno atlikti komandą, kurią jis ir taip puikiai moka, prieš tai leisdami jam suprasti, kad už tinkamą elgseną jo laukia skanėstas, laikomas jūsų rankoje.
7 MITAS: Neverta priglausti vyresnio amžiaus šunų, nes jie nebesukurs ryšio su nauju šeimininku – juk senas šuo negali išmokti naujų dalykų.
TIESA: Tiek šunį, tiek bet kokį kitą gyvūną, galima išmokyti jam esant bet kokio amžiaus. Žinoma, gali būti, kad vyresnis šuo ilgai gyveno elgdamasis taip, kaip jums nepriimtina, ir dėl to elgsenos pakeitimas gali užtrukti kiek ilgiau. Iš kitos pusės, kai kurių dalykų išmokyti senjorą šunį yra lengviau, nei jauną šunytį. O meilės jis suteiks tikrai ne mažiau.
8 MITAS: Mano šuo šlapinasi namie, nes pyksta, kad palikau jį vieną.
TIESA: Nepaisant to, kad mes norėtume galvoti, jog šunys geba taip sudėtingai mąstyti, jie paprasčiausiai negeba taip komplikuotai vystyti minčių ir galvoti, jog toks veiksmas, kaip šlapinimasis namuose, žmogaus bus suprastas kaip šuns nepasitenkinimo ženklas. Gali būti kelios šuns šlapinimosi namie priežastys:
1) sveikatos būklė, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija;
2) ypatingai stiprus atskyrimo nuo šeimininko nerimas;
3) žmogus paliko jį namuose ilgesniam laikui, nei šuo gali sulaikyti šlapimą; 4) šuo iki galo neišmokytas reikalus atlikti lauke. Kartais tokią šuns elgseną gali iššaukti gyvenamosios vietos pasikeitimas ar naujas kitas gyvūnas namuose.
9 MITAS: Niekada nežaidžiu su šunimi žaislo tampymo žaidimo, nes jis iššaukia šuns agresiją.
TIESA: Žaislo tampymas yra puikus žaidimas, jei žaidžiamas teisingai! Šunį reiktų išmokyti žaisti atsargiai ir niekada dantimis nepaliesti jūsų odos griebiant žaislą. Taip pat verta išmokti šunį paleisti žaislą pagal komandą, kai šeimininkas nori baigti žaidimą ar padaryti pertrauką. Teisingai žaidžiant, šis žaidimas yra ir puikus iškrovos būdas ir toks patrauklus užsiėmimas, kad jį galima naudoti dresūroje kaip paskatinimą vietoje skanėstų!
10 MITAS: Šunys yra kilę iš vilkų ir todėl dresūra turi būti paremta tuo, kaip vilkai bendrauja tarpusavyje.
TIESA: Šunys nėra vilkai – yra daug esminių skirtumų tarp šunų ir vilkų elgsenos, kurie nulemia tai, kad vilkų elgsena yra visiškai nereikšminga žmonių ir šunų gyvenimui kartu ir tarpusavio sąveikai. Be to, dažnai minint vilkų elgsenos pavyzdį šunų dresūros kontekste yra remiamasi studijomis, kurios jau seniai paneigtos vilkų elgseną plačiai nagrinėjančių šių dienų mokslininkų.
