Remdamiesi portalu womanitely.com, pateikiame dešimt nenuginčijamų priežasčių, kodėl vaikams verta auginti gyvūną namuose.
Atsakomybė
Vaikai, turintys gyvūną, nuo pat mažų dienų ugdo atsakomybės jausmą. Gyvūnai reikalauja iš žmogaus dėmesio, juos reikia šerti, prižiūrėti, leisti kartu laisvalaikį ar dresuoti. Vaikai, kurie užsiima aktyvia veikla kartu su savo augintiniu, tampa pakantesni, supratingesni. Be to, rūpinimasis kitu ugdo norą pasirūpinti ir savimi.
Nepamirškite, kad vaikus mokyti atsakomybės reikia pamažu. Priėmus gyvūną į šeimą, iš karto neužkraukite visos atsakomybės ir rūpesčio vaikui. Vaikai mokytis atsakomybės turėtų pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, padėti tėvams pašerti savo augintinį – įberti į dubenėlį ėdalo ar įpilti vandens. Vaikui augant, atsakomybės ir užduočių turėtų daugėti, kol gyvūnu ims rūpintis tik pats vaikas.
Pasitikėjimas savimi
Kartu su atsakomybės ugdymu auginant gyvūną vaikas ima vis labiau pasitikėti savimi ir savo jėgomis. Kai vaikui pavyksta auginti ir prižiūrėti gyvūną, jis tampa patenkintas savimi. Taip pat ugdoma savigarba. Vaikai gali didžiuotis savimi ir savo pasiektais rezultatais.
Mažėja tikimybė susirgti astma ir kitomis alergijomis
Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad vaikai, gyvenantys ir augantys kartu su gyvūnais, rečiau serga astma ar yra linkę į alergijas. Vaikai iki vienų metų amžiaus, susidūrę su gyvūnų odos dalelėmis, kailiu ir seilėmis, turi stipresnę imuninę sistemą.
Aktyvesnis gyvenimo būdas
Naminiai gyvūnai, o ypač šunys, neleidžia per ilgai užsisėdėti namuose. Šunis būtina mažiausiai du kartus per parą išvesti į lauką ir gryname ore pasivaikščioti bent pusvalandį. Beje, šeima, turinti šunį, praleidžia kur kas daugiau laiko gamtoje negu neturinti šuns. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems aktyvūs žaidimai su šunimi stiprina viso kūno fiziologinę būklę. Be to, aktyvi veikla kartu su šunimi gerina ne tik šeimininko, bet ir paties keturkojo savijautą.
Ramybė ir poilsis
Gyvūno glostymas, jo laikymas ant rankų ar tiesiog buvimas šalia žmogų veikia raminamai. Pastebėta, kad vaikai kur kas greičiau nusiramina būdami prie gyvūno negu vien tik šalia žmogaus. Kai vaikai tampa irzlūs, liūdni ar pikti, psichologinė pusiausvyra greičiausiai sugrįžta paglosčius švelnų gyvūno kailį. Be to, augintiniai turi magišką gebėjimą sutaikyti žmones, skatina abipusį supratingumą ir meilę.
Streso malšinimas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad katės ir šunys puikiai malšina stresą. Šuo turi ypatingų terapinių galių. Paprasčiausias šuns apkabinimas vaikui suteikia saugumo, pasitikėjimo ir ramybės jausmą. Netgi kalbėtis su augintiniu yra labai naudinga. Šunys, žiūrėdami tiesiai į akis, gali „išklausyti ir niekuomet jums neprieštarauti“. Todėl visuomet liksite suprastas ir išgirstas. Toks pojūtis gerai veikia psichologinę ir emocinę būklę.
Tiesa, katės, palyginti su šunimis, ne taip gerai reaguoja į žmogaus emocijas. Tačiau tai nereiškia, kad jos prasčiau malšina stresą. Minkštas kačių kailis bei hipnotizuojantis murkimas – puikūs, natūralūs, raminamai veikiantys vaistai.
Lavina skaitymo įgūdžius
Dauguma vaikų skaitydami savo šuniui, katei ar kitam gyvūnui, jaučiasi kur kas laisviau ir maloniau negu tą patį darydami girdint tėvams ar mokytojams. Manoma, jog taip yra dėl to, kad gyvūnai vaikų nekritikuoja ir leidžia nepatiriant streso pabandyti iš naujo, paskaityti dar kartą ir patiems suvokti klaidas. Pirmų klasių mokiniams geriausia skaityti garsiai, kad jie patys save girdėtų. Tad skaitymas balsu savo augintiniui – puiki galimybė vaikui išmokti skaityti pačiam, nesijaudinti ir be streso mokytis iš savo klaidų.
Pažintis su pasekmėmis
Galimybė rūpintis gyvūnu vaikui leidžia suprasti apie pasekmes. Jei gyvūnu nėra rūpinamasi tinkamai, netrukus pastebimi to rezultatai, kurie vaikams lengvai suvokiami. Pavyzdžiui, kurį laiką nemaitinus žuvyčių jos nugaiš ir iškils į paviršių. Jei šuo negaus aktyvios veiklos, jis taps neramus ir sunkiai sutramdomas. Jei su kate pasielgsite netinkamai, ji ims keršyti taip, kad maža nepasirodys. Neišvalius žiurkėno narvelio, jis ims skleisti nemalonų kvapą.
Įsipareigojimas
Nuosprendis į šeimą priimti gyvūną – tai įsipareigojimas rūpintis jo gerove. Gyvūnas nėra daiktas. Juo rūpintis reikia net ir tada, kai esi pavargęs, nėra nuotaikos ar trūksta pinigų. Gyvūno negalima išmesti į gatvę, jei nusibodo ar namuose prikrėtė niekšybių. Juos reikia mokyti elgtis tinkamai, rūpintis jų sveikata ir besąlygiškai mylėti. Mylėti taip, kaip tikrą šeimos narį. Atminkite, kad šeimos augintiniu reikia rūpintis visą jo gyvenimą.
Tvarka ir drausmė
Augdami kartu su gyvūnu, vaikai mokosi tvarkos ir disciplinos. Turėdami šunį, jie mokosi jį dresuoti, domisi, kaip šunį priversti klausyti komandų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, augindami šunį, išmoksta laikytis drausmės. Na, o katės pačios išmoko šeimininkus laikytis tvarkos.
Apie vaikų ir gyvūnų draugystės teikiamus privalumus galima kalbėti, rašyti ir diskutuoti be galo. Juk kiekviena šeima, savo vaikus auginanti kartu su gyvūnais, gali pasidalyti vis kitokia teigiama patirtimi. Vis dėlto vienareikšmiškai galima teigti, jog gyvūnas vaikui tampa geriausiu draugu.
