Specializuota kraujo donorystės akcija „Aš ir tu – vieno kraujo“ vyksta jau antrą kartą, jos metu kraują duoda tik į kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą įtraukti šunys. „Šia akcija norime parodyti, kad prie kovinių ar pavojingų veislių priskiriamų šunų kraują galima perpilti bet kuriam šuniui ir jis piktesnis netaps“, – sakė patalpas akcijai suteikusi „Canis Cattus“ parduotuvės savininkė Lina Bagdonavičienė.
Anot jos, kraujo donorais dažnai tampa dresuoti, geros fizinės būklės šunys, kurie gali lengvai išgulėti, kol bus paimtas kraujas. „Norime parodyti, kad tam tikrų veislių šunis demonizuojame visai be reikalo“, – pridūrė Lina.
„Kraujas, paimtas iš argentiniečių dogo, gali būti sėkmingai perpiltas Maltos bišonui ir jis dėl to netaps pavojingas ar agresyvus“, – Linai pritarė U.Nedzinskaitė.
Šunys adatų nebijo
Vienas akcijos dalyvių vilnietis Denisas Nasevičius, atvedęs argentiniečių dogų veislės kalytę, tikino, kad jo šuo kraują duoda jau antrą kartą. „Šuo guli ramiai, nejaučia jokio skausmo“, – sakė šeimininkas.
Kai pirmą kartą Deniso šuo tapo donoru, jis nepastebėjo, kad keturkojis elgtųsi neįprastai, būtų nusilpęs ar priešintųsi.
1,5 metų amžiaus amerikiečių Stafordšyro terjerų kalytę atsivedęs Povilas Bolys teigė, jog nemato priežasčių, kodėl jo šuo neturėtų duoti kraujo: „O gal mano šuniukui kada reikės kraujo? Niekada negali žinoti.“
Viena iš kraujo donorystės akcijos „Aš ir tu – vieno kraujo“ organizatorių kaunietė U.Nedzinskaitė portalui lrytas.lt sakė, kad šia akcija norima paneigti visuomenėje įsigalėjusius mitus apie neprognozuojamus, piktus šunis, kuriuos neva augina tik nusikalstamo pasaulio atstovai.
„Turbūt kiekvienas, kuriam teko išgyventi augintinio netektį, žino, kad tokia iniciatyva reikalinga“, – pridūrė U.Nedzinskaitė.
Anot jos, kraujo poreikis pastaruoju metu yra labai išaugęs – erkių platinamos ligos nusineša vis daugiau keturkojų gyvybių. Be to, kraujo prireikia ir po traumų ar prieglaudoje esantiems sergantiems ir išsekusiems šunims.
Netenka puslitrio kraujo
Kraujo donorystės metu iš vieno šuns paimama 450 ml kraujo. Kad šuo galėtų tapti kraujo donoru, jis turi sverti ne mažiau negu 25 kilogramus. Kraujo donoru negali būti jaunesnis negu 1,5 metų ir vyresnis negu 8 metų šuo.
Prieš duodant kraują, svarbu ištirti, ar jo tipas teigiamas ar neigiamas. „Šunys, turintys neigiamą kraujo grupę, pirmą kartą gali priimti abi kraujo grupes – tiek teigiamą, tiek neigiamą, tačiau jau antrą kartą būtina žinoti, kokios grupės kraujas buvo perpiltas. Teigiamą kraujo grupę turintys šunys toleruoja abi kraujo grupes“, – donorystės akcijos metu portalui lrytas.lt sakė Santakos veterinarijos klinikos vadovas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis.
Kraujas dažniausiai perpilamas babeziozės atveju, kai medikamentai jau nepadeda.
Anot M.Paleckaičio, duodamas kraujo šuo nejaučia jokio diskomforto ar skausmo. Po procedūros šuniui būtina duoti vandens, kad būtų atkurta skysčių pusiausvyra organizme. „Jokių specialių preparatų ar kokių nors hematogenų tikrai nereikia“, – tvirtino jis. Kraujo kiekis organizme atsikuria per 2–3 savaites, be to, organizmas pagamina šviežio kraujo, šuo tampa aktyvesnis, žvalesnis.
