Kaip nurodyta šuns sveikatos tyrimų išraše, kurį pateikė veterinarijos gydytoja Viktorija Mingailė, tą dieną, kai prancūzų buldogas, vardu Žirnis, buvo rastas, jis svėrė vos 9,5 kg. Keturkojis buvo netekęs daug skysčių, sulysęs, oda nukasyta, paraudusi, šašuota, kailis iškritęs, galima poodinių erkių invazija, raumenų atrofija. Oda daugybėje vietų sustorėjusi, snukio odos raukšlės iššutusios, pakitusi odos pigmentacija, kairės ausies uždegimas, dešinėje akyje – opa, kurioje – 0,5 cm darinys.
Kaip pridūrė I.Pileckienė, „švietėsi“ ne tik šonkauliai, bet ir dubens kaulai. Šuniui diagnozuoti ausų bei akių uždegimai, odą suniokojo dermatitas, poodinės erkutės ir mieliagrybiai. „Tokia šuns būklė įmanoma tik dėl nusilpusio imuniteto ir piktybinės nepriežiūros“, – portalui lrytas.lt sakė I.Pileckienė. Šuo buvo taip išsekęs, kad eidamas svyruodavo, kojos neatlaikydavo kūno svorio ir jis susmukdavo. Gali būti, kad vejamas bado, Žirnis tiesiog išėjo ieškoti maisto. Kadangi buvo kritinės būklės ir senas, galbūt nebesugebėjo grįžti atgal.
Arba jis tapo nereikalingu gyvūnu ir nepakeliama našta skyrybų proceso metu.
Neabejingų žmonių gatvėje pastebėtas šuo neturėjo jokių identifikavimo požymių – nei antkaklio, nei poodinės mikroschemos.
Tiesa, ant kūno matėsi likutis tatuiruotės, kuri dėl kritinės odos būklės bei suragėjimų buvo neįskaitoma. Po pirminės apžiūros veterinarijos gydytoja Žirniui paskyrė dietą išsekusiems gyvūnams, vaistų akių, ausų ir odos uždegimams gydyti.
Prašo šunį grąžinti
Žirniu besirūpinanti Indrė šuns radimo istorija pasidalijo socialiniuose tinkluose, tačiau nesitikėjo, kad toks apleistas šuo gali turėti šeimininkus. Vis dėlto žiniai plačiai pasklidus, netruko atsirasti ir šuns šeimininkai, kurie esą visą tą laiką ieškojo savo „mylimo augintinio“.
Praėjusią savaitę Indrė gavo oficialų šeimininkės prašymą grąžinti šunį ir dokumentus, įrodančius, kad šuo priklauso jai. Tačiau šuns dokumentai šioje situacijoje buvo beverčiai. Tatuiruotės – vienintelio oficialaus identifikacijos požymio, įrašyto ir kilmės dokumentuose, jau nebuvo galima įskaityti. Veislyno Kėdainių rajone, iš kurio šeimininkai įsigijo savo šunį, jau nebėra.
Tik kelios 3 metų senumo nuotraukos, kurias šeimininkė teikėsi parodyti, leido patvirtinti, jog tai jai priklausantis keturkojis. „Prašau grąžinti augintinį ir pasižadu, kad šuo bus prižiūrėtas“, – taip savo pareiškime gyvūnų prieglaudai „Dogspotas“ rašė šuns šeimininkė, kurios tapatybė dėl teisinių procesų kol kas negali būti atskleista.
Šunį susigrąžinti panoro ir šeimininkės sutuoktinis A.Z.
„Pasitaręs su sutuoktine, norėčiau susigrąžinti šunį. Šis nutikimas man buvo pamoka“, – rašoma jo pareiškime.
Tačiau taip nukankinto šuns grąžinti „Dogspoto“ vadovė negali. „Atiduoti šunį šeimininkams ar ne, spręsti palikome Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ir teismui, kuriems pateikti pareiškimai“, – sakė I.Pileckienė.
Tai, kad šuo buvo nukankintas, rodo faktai: per 3 savaites jis priaugo 2,5 kg, sveria 11,8 kg; puikiai gyja tiek ausų, tiek akių uždegimai. Ant kūno sumažėjo nusikasymų, išplikusiose vietose atauga kailiukas, pamažu šviesėja odos pigmentacija, vaikščiodamas nebegriūva ant žemės.
„Ne dėl ligų šuo išseko, o dėl nepriežiūros“, – tvirtai įsitikinusi sakė I.Pileckienė.
Šuo tapo sutuoktinių auka
Kai šuns šeimininkų šeimą ištiko krizė ir sutuoktiniai pasuko skirtingais keliais, moteris, išėjusi gyventi į nuomojamą butą, jai priklausantį šunį laikinai paliko auginti buvusiam vyrui. Taip šuo tapo besiskiriančių žmonių auka.
Portalui lrytas.lt susisiekus su Lietuvos gyvūnų teisių gynimo organizacijos vadove Brigita Kymantaitė, ji aiškino, kad oficialiame šunį prižiūrėjusio vilniečio A.Z. pareiškime pažymėta, jog apie dingusį šunį jis nedelsdamas pranešė savo sutuoktinei – teisėtai šuns šeimininkei.
Pareiškime taip pat teigiama, kad šuo yra alergiškas, todėl šeriamas specialiu ėdalu. Jo per dieną gaudavo apie 700 ml. Šuo vasarą būdavo namo kieme, nepririštas, šildydavosi prieš saulę. Naktis praleisdavo garaže, į kurį galėdavo patekti bet kuriuo metu. Viduje laikyti šuns vyras neturėjo galimybių, nes šuo, anot jo, neprognozuojamai dergia. Be to, šuo buvo įpratęs ėsti savo ir kitų gyvūnų išmatas.
Šuo pas sutuoktinį gyveno nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Tai savo pareiškime gyvūnų prieglaudai patvirtino ir šuns šeimininkė.
Ji aiškino, kad gyvendama nuomojamame bute neturi galimybių auginti šuns, tačiau pas sutuoktinį gyvenantį keturkojį aprūpindavo ėdalu. Be to, kiekvienais metais šunį skiepijo ir parodydavo veterinarijos gydytojams. Tiesa, vakcinacijos bei reguliarių vizitų pas veterinarus įrodymų šeimininkė, anot B.Kymantaitės, pateikti negalėjo.
„Nepastebėti, kad šuo taip sublogo, ir kankinti jį iki kritinės būklės yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – šeimininkų pareiškimus komentavo gyvūnų teisių gynėja B.Kymantaitė.
Gali grėsti baudos
Jei paaiškės, kad šuo patyrė kančias dėl nepriežiūros, šunį nukankinusiems asmenims turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu. „Žirnis buvo suluošintas – šiuo atveju jis ilgą laiką badavo, išseko, ėmė plisti odos ligos.
Be to, šuo senas, ir tokia nepriežiūra atsilieps jo tolesniam gyvenimui. O tai jau šuns kankinimas“, – tikino B.Kymantaitė.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Už žiaurų elgesį su gyvūnų ir gyvūno kankinimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 str. šeimininkams grėstų bauda nuo 100 iki 1 tūkst. litų.
