Elektroninės parduotuvės staktosvoras.lt/index.php"="">staktosvoras.lt/index.php"" target="_blank">staktosvoras.lt įkūrėjas ir vienas Palangoje įsikūrusio vienintelio Lietuvoje insektariumo steigėjų vilnietis Edgaras Čepulkovskis (28 m.) pastebėjo, kad lietuviai labiausiai pamėgo vorus paukštėdas. Jie spalvoti, gražūs, dideli ir gana lengvai prižiūrimi.
„Populiariausi – vorai paukštėdos. Kiek retesni – gyvybei itin pavojingi afrikinių rūšių vorai. Jie greiti ir agresyvūs“, – teigė Edgaras.
Žmonės dažniausiai renkasi stambius ir ryškių spalvų, pavyzdžiui, garbaniuotaplaukius paukštėdas (Brachypelma albopilosum), kurie pasižymi ramiu charakteriu, retai kada būna agresyvūs.
Meksikos raudonkelis paukštėda (Brachypelma smithi) – smulkesnis, bet nuostabių spalvų. Šiuos vorus neretai renkasi kino filmų kūrėjai.
Nors ir skamba kiek neįprastai, tačiau vorų nebijo ir mielai į rankas ima merginos. Jų mėgstamiausia vorų paukštėdų rūšis - Čilės rožė (Grammostola rosea).
Vienas retesnių Lietuvoje yra Antilų rožinpirštys paukštėda (Avicularia versicolor). Tačiau ir ši vorų rūšis sparčiai populiarėja. Jie elektroninėje parduotuvėje dažniausiai užsibūna tik savaitę.
Kaip Lietuvoje atsiranda tokių egzotiškų vorų?
Edgaras tvirtino, kad dauguma paukštėdų išsirita mūsų šalyje. Tačiau antrąsias puses kartais tenka gabenti net tūkstančius kilometrų.
Atrodytų, tokie egzotiški padarai turėtų kainuoti šimtus ar net tūkstančius litų, bet populiariausių vorų galima įsigyti už 50–100 litų. Be to, vorai nėra labai reiklūs, o jų išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 5 litus.
Mat vorai neėdę gali išbūti net pusmetį. Pagrindinis vorų mitalas yra smulkūs gyviai: žiogai, svirpliai, lervos ir kirminai.
Paukštėdų amžius dažnai šokiruoja nieko apie juos nežinančius žmones. Paukštėdos gali gyventi net 20–25 metus. Bet taip ilgai gyvena tik patelės, patinai dažniausiai – apie 5–7 metus.
Pasiteiravus, kaip atpažinti, kad voras negaluoja, Edgaras tikino, jog jų sveikata šlubuoja retai.
„Jie tiesiog nustimpa. Ir joks veterinaras nepagelbės“, – tiesiai šviesiai sakė vorų specialistas.
Kad voras gyventų kuo ilgiau, būtina sudaryti palankias sąlygas. Pirmiausia juos geriausia laikyti po vieną, mat dauguma yra linkę į kanibalizmą.
Patartina kiekvienam vorui turėti po atskirą terariumą. Terariumas vorui paukštėdai gali būti pagamintas tiek iš plastiko, tiek iš bet kokios rūšies stiklo. Svarbiausia – tinkamas dydis, talpa ir ventiliacija.
„Atminkite, kad voras kuo puikiausiai moka vaikščioti stiklu, todėl terariumas turi būti uždaras arba uždaromas“, – aiškino E.Čepulkovskis.
Terariumo vidus turėtų būti įrengtas taip, kad kuo tiksliau atitiktų voro gyvenamąją vietą – būtinas gruntas, slėptuvės ir indelis su vandeniu.
Vorų nepatartina leisti prie kitų gyvūnų, ypač smulkesnių – žiurkėnų, jūrų kiaulyčių. „Arba kitas augintinis taps jūsų voro auka, arba, atvirkščiai, jis suės jūsų vorą“, – perspėjo Edgaras.
Ar dažnai vorų augintojai patys nukenčia nuo savo augintinių?
E.Čepulkovskis teigė, kad taip nutinka itin retai – su voru elgiantis neatsargiai arba kai jį į rankas paima neblaivus asmuo. Nors dauguma populiariausių vorų paukštėdų ar tarantulų nėra mirtinai pavojingi, kai kurių jų įkandimas gali būti skausmingas.
Įsigiję vorą jį turėsite tik kaip dekoratyvinį padarą, su kuriuo, skirtingai nei su šunimi, kate ar kokiu kitu protingu gyvūnu, nepabendrausite, jokių komandų jo neišmokysite.
„Vorai – neįtikėtinai primityvūs gyviai. Jie vietoj smegenų turi tik kraujagyslę. Jų atmintis – vos 24 valandos. Tad net jei stipriai įsiutinsite vorą, tikėtina, kad kitą dieną jis to neatsimins ir nebepyks“, – juokavo Edgaras.
