Panašus įvykis nutiko praėjusį savaitgalį Vilniaus rajone, Bezdonyse, Kranto gatvėje. Ankstyvą šeštadienio rytą miestelio gyventoja Daiva Venciūtė sužinojo, kad netoli jos pažįstamo namų vandens pilname griovyje prie kelio guli šuo. Jis greičiausiai partrenktas automobilio, mat labai sunkiai valdė galines kojas, vos įstengdavo atsistoti.
Paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112, operatorius Daivai pasiūlė susisiekti su gyvūnų globos tarnybomis, davė keletą kontaktų. Deja, bet niekas padėti nesiteikė. Vieni žadėjo atvažiuoti, bet pagalbos Daiva taip ir nesulaukė.
Anot moters, visos prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos tvirtino neturinčios galimybės atvykti ar priimti sužeisto gyvūno. „O ką daryti šuniui? Kankintis toliau?“ – retoriškai klausė šunį radusi moteris. Pati pasiimti sužeisto gyvūno Daiva neturėjo galimybių, be to, bijojo, kad jis užpuls.
„Jei būtų mažiukas, būčiau pasiėmusi į automobilį“, – sakė ji. Todėl paliko šunį ten, kur rado, tačiau visą dieną skambino įvairiausioms gyvūnų globos tarnyboms. Bet niekas padėti negalėjo.
Visą šeštadienį griovyje prasikankinęs šuo iš jo išlipti neįstengė. Atvykusi vakare Daiva pririšo sužeistą šunį prie medžio, davė ėdalo, vandens ir paliko. Tikėjo, kad šunį ras šeimininkas ar pastebės žmonės, galintys padėti.
Sekmadienio rytą atvažiavusi į tą pačią vietą, moteris šuns jau neberado. Jos teigimu, šuo pabėgo arba atsirado šeimininkai ir jį pasiėmė.
Pagalba – tik darbo metu
Portalas lrytas.lt Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkės Sigitos Burbienės pasiteiravo, ką daryti ir kaip elgtis radus sužeistą gyvūną.
Jos teigimu, Daivos atvejis išties sudėtingas, mat jei gyvūnų prieglaudos perpildytos ar neturi galimybių atvykti ir pasiimti gyvūną, vienintelė išeitis – gyvūnu rūpintis pačiam. „Ši situacija primena posakį, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Tad sužeistais gyvūnais rūpinasi kas tik gali ir pajėgia“, – komentavo S.Burbienė.
Savivaldybės atstovė aiškino, kad prieglaudos yra nevyriausybinės organizacijos. Jos gyvena iš aukų ir daro tiek, kiek gali: „Vilniaus rajone yra vos kelios prieglaudos ir dažniausiai jos neturi nei transporto, nei žmonių, kurie galėtų padėti.“
Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė. Jos manymu, radęs sužeistą gyvūną žmogus turėtų imtis iniciatyvos pats, kitaip paklius į didžiulį biurokratijos liūną.
„Jei žmogus mato, kad gali padėti gyvūnui, tai turi daryti pats. Kitaip tokioje situacijoje gali pasijusti beviltiškai, nes būsi priverstas skambinti visais įmanomais numeriais, visų klausinėti ir galų gale išgirsti, kad niekas padėti negali“, – liūdną situaciją aiškino Brigita.
Pinigų gelbėjimo darbams nėra
Vilniaus savivaldybės atstovės S.Burbienės teigimu, didžiausia problema kyla tuomet, kai radę sužeistą gyvūną žmonės kreipiasi ne darbo valandomis. Tokiu atveju bendrojo pagalbos centro operatoriai gali pasijusti bejėgiai, nes nėra jokios institucijos, kuri pasirūpintų sužeistais gyvūnais ne darbo metu.
Šią problemą bandyta spręsti bent jau Vilniaus miesto savivaldybėje. Gyvūnų globos ir apsaugos komisija tikėjosi susitarti, kad sanitarinėje įmonėje „Grinda“ galėtų dirbti žmogus, kuris ne darbo valandomis budėtų ir prireikus galėtų atvykti į įvykio vietą bei padėti gyvūnui. „Deja, tam pinigų neatsirado“, – konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
„Tiesa, Kaune yra Gyvūnų globos asociacija, kuri pagal sutartį ir iškvietimą atvyksta padėti sužeistam gyvūnui, tačiau jiems priklauso rūpintis laukiniais gyvūnai, o šuo nėra laukinis gyvūnas“, – aiškino S.Burbienė.
Taigi suluošintų gyvūnų gelbėjimas yra paliktas nevyriausybinių organizacijų ar privačių asmenų sprendimui, o savivaldybės prisideda tik minimaliai ir tik darbo metu.
Vis dėlto LGTAO vadovė Brigita akcentavo, kad teisiškai, kiekviena savivaldybė privalo turėti tokią tarnybą, į kurią žmogus galėtų paskambinti ir pranešti apie sužeistą gyvūną, o ta organizacija turėtų juo pasirūpinti. „Žinoma, jei gyvūnas neberodo gyvybės ženklų ir, pavyzdžiui, trukdo eismui, tuomet geriausia skambinti 112 ir pranešti apie kliūtį kelyje“, – patarė organizacijos vadovė.
Tačiau jei norėsite, kad sužeistas gyvūnas nebesikankintų, teks kviesti privatų veterinarą ir sumokėti už užmigdymo paslaugas.
Savivaldybė privalo padėti
Ką iš tiesų privalo padaryti savivaldybė ar jai pavaldžios organizacijos, jei žmogus praneša apie sužeistą gyvūną? Į klausimą atsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
„Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, savivaldybės teritorijoje sugautų bešeimininkių ir neprižiūrimų gyvūnų bei bešeimininkių ir neprižiūrimų gyvūnų, apie kuriuos praneša juos sugavę asmenys, negalintys laikyti šių gyvūnų, laikinąją globą organizuoja savivaldybės administracija“, – teigia R.Sirukaitytė. Taip pat turi būti užtikrinama, kad gyvūnai kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų.
Visi bešeimininkiai ir neprižiūrimi gyvūnai, kurių gaudymą organizuoja savivaldybės administracija, arba jei juos radę asmenys neturi galimybės jų laikyti, turi būti perduodami globoti gyvūnų globėjui (gyvūnų globos organizacijai), o bešeimininkiai ar neprižiūrimi ūkiniai gyvūnai – galinčiam laikinai juos globoti ūkinių gyvūnų laikytojui.
„Šiuo atveju 112 operatorius turėtų nukreipti asmenį ar perduoti informaciją apie įvykį atitinkamai savivaldybei, kuri pagal savo patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles jos teritorijoje turėtų organizuoti veiksmus ir pasirūpinti tokiu bešeimininkiu gyvūnu. Tai yra, konkreti savivaldybė turėtų perduoti 112 tarnybai informaciją apie tą gyvūnų globos organizaciją ar įstaigą, kuri yra įpareigota rūpintis beglobiais ir bešeimininkiais gyvūnais. Turi būti numatyti ir atvejai, kur kreiptis ne darbo metu ar poilsio dienomis“, – aiškino VMVT atstovė.
Pasak R.Sirukaitytės, finansiniai klausimai taip pat tenka atitinkamai savivaldybei. Tačiau jei žmogus pats užsiėmė gyvūno gydymu ir /ar priežiūra, tuomet įstatymas numato, kad patirtas išlaidas jam turėtų atlyginti gyvūno savininkas, o tokiam neatsiradus, priglaustas gyvūnas yra laikomas jį priglaudusio žmogaus nuosavybe. Tokia pati formulė galioja ir gyvūnų globos įstaigoms, jos rūpinasi gydymu ir priežiūra, ir todėl neatlygintinai perima teises į gyvūną. Išlaidų kompensavimas nėra numatytas.
Savivaldybės yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su konkursą laimėjusia gyvūnų globos organizacija ir apmoka jiems už nuveiktus darbus pagal šią sutartį (gyvūnų gaudymas, priežiūra, gydymas, naujų šeimininkų paieška ir pan.). T.y. jei gyvūnų globėjai vyksta paimti auto įvykio metu sužaloto gyvūno, jie tą darbą priskaičiuoja prie teiktų paslaugų.
Gelbėkite patys arba prašykite draugų pagalbos
Radus sužeistą gyvūną, visada galima prašyti draugų pagalbos. Į panašią situaciją buvo pakliuvusi ir vilnietė kinologė Živilė Čepulienė.
Neseniai viename Vilniaus mikrorajone automobilis nutrenkė šunį. Tai atsitiko netoli mokyklos. Tuo metu aplink vaikščiojo vaikai. „Niekam kitam jis nebuvo įdomus – tik vaikams“, – pasakojo Živilė.
„Kadangi aš pati ten gyvenu, vaikai mane žino, tad netruko man paskambinti. Klausė, ką daryti“, – prisiminė kinologė. Ji vaikams paliepė nubėgti į netoliese esančią veterinarijos kliniką ir paprašyti pagalbos.
„Spėkite, koks buvo pirmas jų klausimas? „Kas už tai sumokės?“ – pasipiktinusi kalbėjo pašnekovė.
Tuo metu Živilė buvo užmiestyje ir pati šuns pasiimti negalėjo. Paskambinusi keliems savo draugams ji surado, kas gali pasirūpinti keturkoju. „Atvyko smulkutė mergina, įsikėlė purviną, kruviną šunį į mašiną ir nuvažiavo į tą pačią artimiausią kliniką, kur sumokėjo pinigus, ir keturkojui buvo suteikta pagalba“, – prisiminė kinologė. Taigi, jei ištiko tokia bėda, imkitės gerų darbų patys, o jei negalite, prašykite savo draugų ir taip išgelbėsite gyvybę. Ir atminkite: tokią organizaciją, kuri privalo atvažiuoti ir viskuo pasirūpinti, vargu ar kur nors rasite“, – patarė Ž.Čepulienė.
Kartais gali padėti ir geros širdies veterinarijos gydytojas. Paskambinus į keletą veterinarijos klinikų, galima rasti žmogų, kuris priglaus, pagydys ir padės gyvūnui surasti naujus namus.
