Pasisėmę užsienio patirties lietuviai įkūrė pradedančiąją įmonę, kuria galės pasinaudoti ir Lietuvos žmonės.
„Dažnai girdžiu skundžiantis, kad žmonės neturi kur palikti savo augintinio, kai tenka ilgesniam laikui išvažiuoti“, – sakė projekto happypet.lt/"="">happypet.lt/"" target="_blank">Happypet.lt autorė E.Šaduikytė.
Naminių gyvūnų šeimininkų galvos skausmu tapusią problemą, kur per atostogas dėti augintinį, žada išspręsti socialinio tinklo principu veikianti svetainė.
Gyvūnų augintojų ir mylėtojų bendruomenė viename tinkle leis lengviau rasti tų, kurie nori ir gali savo namuose kurį laiką prižiūrėti gyvūną ar savaitgaliais jį tiesiog pavedžioti.
„Gyvūnų viešbučiai nėra pigūs ir ne visiems jų sąlygos patinka. Be to, ne visuose miestuose jie įkurti“, – aiškino E.Šaduikytė.
Idėjos autorė teigė, kad, išaugus gyvūnų mylėtojų bendruomenei, būtų paprasta rasti gyvūnui auklę ar draugą čia pat, kaimynystėje: „Taip ir gyvūnas mažiau streso patirtų, ir būtų lengviau rasti, pas ką jį palikti ilgesniam laikui.“
Evelina tiki, kad ateityje idėja vienyti gyvūnų augintojus ir mylėtojus galbūt taps ir verslu, tačiau kol kas tai tik pati pradžia.
Šioje internetinėje bendruomenėje užsiregistruoti nieko nekainuoja – reikia tik užpildyti anketą ir jau galima ieškoti, kas galėtų prižiūrėti augintinį. Tokiu pat būdu prisiregistravęs žmogus gali ieškoti, kas norėtų palikti jam keturkojį.
„Užsienyje labai populiaru už mokestį vedžioti šunį. Lietuvoje galbūt tai per brangus malonumas“, – sakė Evelina.
Todėl čia bus galima siūlyti savo priežiūros paslaugų sąlygas, o šeimininkai patys pasirinks, ar nori nemokamų paslaugų, ar rinksis profesionalią priežiūrą už pinigus.
Pasiteiravus, kas bus atsakingas už gyvūno padarytus nuostolius, idėjos autorė tikino, kad visa atsakomybė klius augintinį prižiūrinčiam asmeniui. „Jeigu nori prižiūrėti gyvūną, turi prisiimti atsakomybę, kuri tenka gyvūno priežiūros metu.
Taip pat ir atlyginti nuostolius“, – aiškino Evelina.
Jei gyvūnas nukentėtų, būtų suluošintas ar blogiausiu atveju nugaištų, atsakomybė kristų taip pat jį prižiūrėjusiam žmogui.
Norint to išvengti, ateityje planuojama parengti sutartis ir kreiptis į draudimo bendroves, kurios pasirūpintų gyvūnų apsauga.
Daugiau apie gyvūnus skaitykite
Sunkiausiai išsiskyrimą išgyvena šunys
Sužinojusi apie tokį projektą Lietuvos kinologų draugijos spaudos atstovė Aurelija Staskevičienė (nuotr.) akcentavo, kad šunys, skirtingai nei žmonės ar kiti gyvūnai, savaip jaučia laiką.
„Kai grįžtate iš kiemo po 10 minučių, šuo jus pasitinka kaip Odisėją, pargrįžusį po ilgų klajonių“, – šuns ilgesį vaizdingai apibūdino kinologė.
Išsiskyrimas su mylimu šeimininku nors ir kelias dienas šuniui prilygsta amžinybei. Jis tai suvokia kaip šeimininko praradimą.
„Nepažįstamoje vietoje nepažįstamiems žmonėms augintinio nepalikčiau“, – aiškino kinologė.
Tačiau ji drąsiai paliktų globoti keturkojį tiems, kurie su šunimi jau susipažinę ir bendravę – giminaičiams, kaimynams ar artimiems draugams.
„Būdamas pažįstamoje aplinkoje tarp pažįstamų kvapų, matydamas pažįstamus veidus šuo jausis geriau. O jeigu tai žmonės, kurie turi šunį ir turi gyvūnų priežiūros patirties, viskas dar paprasčiau“, – tikino A.Staskevičienė.
Svarbu, kad aplinka, kurioje bus prižiūrimas, kol šeimininkai išvykę, keturkojui būtų nors truputį sava, apuostinėta, be to, jam neturi trūkti įdomios veiklos.
A.Staskevičienė pažymėjo, kad laikinieji šuns prižiūrėtojai neturėtų apsiriboti tik šuns šėrimu ir pavedžiojimu po lauką, kitaip šuo praras apetitą, taps liūdnas, dirglus.
