Advokato teigimu, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad gyvūnai turi teisių. Jų turimos teisės – sąlyginės, tačiau labiausiai įpareigoti yra jų savininkai. „Jie privalo užtikrinti, kad gyvūnai jaustųsi komfortiškai ir nebūtų skriaudžiami, būtų mylimi, prižiūrimi, nedarytų žalos kaimynams ar visuomenei“, – pažymėjo teisininkas.
Advokato žodžiais, teisiniu požiūriu naminis gyvūnas yra daiktas, kuriam taikomas specialus teisinis reglamentavimas. „Tai gali būti prekė – gyvūną galima parduoti, pirkti. Kai kurie teisės aktai sako, kad nepageidaujama, jog jis būtų dovanojamas“, – tikino L. Pakštaitis. Gyvūnas turi būti tinkamai prižiūrimas, negali būti kankinamas.
„Žmogus, įsigijęs gyvūną, pirmiausiai įgyja ir pareigą juo rūpintis: kad jis būtų pašertas, prižiūrėtas, jam būtų suteikta tinkama veterinarinė pagalba“, – kalbėjo pašnekovas.
Kartu su šiomis pareigomis žmogus įgyja ir rimtų pareigų visuomenei. „Kad gyvūnas nedarytų žalos kitiems. Kad šuo nebūtų agresyvus, kad negąsdintų kaimynų. Jau nekalbu apie tai, kad neįkastų. Kad katinas irgi negaląstų nagų į apdailą, neiškapstytų gėlynų. Kad paukščiai neišskristų pro langą ar nepadarytų kokios žalos“, – vardijo L. Pakštaitis. Advokatas tikina, kad kiekvienas gyvūnas turi savo ypatybių ir reikalauja specialios priežiūros.
Įstatymai diferencijuoja atsakomybę už minėtų pareigų nesilaikymą. Labiausiai visiems suprantama, pasak advokato, yra atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Jeigu žiaurus elgesys yra paviršutiniškas, t. y., nepadarantis didžiulės žalos, įstatymai numato administracinę atsakomybę. Jeigu gyvūnas suluošinamas ar net nužudomas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai gyvūnas padaro žalos. „Gyvūno savininkas privalo būti apdairus ir rūpestingas, prižiūrėdamas savo gyvūną, kad, kaip jau minėjau, gyvūnas nepadarytų žalos“, – nurodė pašnekovas. Minėta atsakomybė, advokato teigimu, paprastai yra piniginės baudos.
Dar egzistuoja ir tokios pareigos, kaip pareiga gyvūną registruoti ir ženklinti, mokėti už jį mokestį. „Yra daugybė pareigų, kurių reikėtų laikytis, bet teisės subjektai, piliečiai, kartais jų išvengia. Jeigu kaip pavyzdį paimtume Vilniaus miestą, kur skelbiama, kad yra 10 tūkst. registruotų katinų ir šunų, kiek man teko girdėti, piliečiai laiko ir tokių, kurių nėra užregistravę. Suprantama, kad atsakomybės visiems be išimties pritaikyti negalima“, – kalbėjo teisės specialistas.
Gyvūną iš žmogaus, kaip ir bet kokį nuosavybės objektą, advokato teigimu, atimti galima tik teismo tvarka. Iki teismo galima tik apriboti gyvūno savininko teises į gyvūną ir jį iš savininko paimti laikinai.
