Laiške portalo lrytas.lt redakcijai Daina rašė:
„Liepos pabaigoje buvo pirmas mūsų apsilankymas Jakovo klinikoje. Reikėjo atlikti katės užpakalinės kojos rentgeno procedūrą. Tai buvo gana sudėtingas lūžis, todėl buvo būtina ne tik gipsuoti, bet ir atlikti operaciją.
Užsirašėme liepos 29 d. operuotis pas gydytoją Margaritą. Atvykę minėtą dieną 9 val. ryte turėjome palikti augintinę ir paimti tą pačią dieną apie 18–19 val.
Iš pradžių viskas buvo gerai
Operacija praėjo gerai, katytė namo sugrįžo žvali, jau net bėgti norėjo, bet gipsas trukdė. Viskas gerai buvo ir dėl narkozės. Tiesa, tuo pat metu jai buvo pašalinti apatiniai dantukai, nes juos pažeidė parodontozė. Liepos 31 d. vėl pasirodėme šiai gydytojai. Katytė jautėsi puikiai, jau sugebėjo vaikščioti ir net lakstyti su gipsu, užšokdavo ant lovos, kėdės, suolo.
Po dviejų savaičių, t. y. rugpjūčio 12 d., buvo paskirta kita procedūra – kojos pergipsavimas, prieš tai rentgenu patikrinant, kaip ji gyja, ir parodontozės pažeistų viršutinių dantų šalinimas.
Atvykome paskirtą dieną, katytė klinikoje elgėsi puikiai, murkė. Nieko bloga neįtardamos palikome. Tačiau apie 14 val. dukra sulaukė baisios žinios – katytė nugaišo paspringusi ėdalu.
Negalėjome patikėti tuo, kas nutiko. Dukra bandė daugiau paklausinėti, o veterinarijos gydytoja pradėjo šaukti, kad prišėrėte katę. Tai visiškas absurdas. Išlėkiau į kliniką (mes gyvename 35 km nuo Vilniaus). Dukra iškvietė į kliniką ir patį Jakovą. Man atvykus į kliniką, netrukus pasirodė vadovas.
Išgirdo tiesą
Klinikos vadovas nuėjo kalbėti su Margarita. Girdėjau, kaip sakė, kad dėl jų kaltės tai įvyko, kad atlikus narkozę gyvūnas buvo paliktas vienas. Jeigu būtų ir pradėjusi springti, o kas nors iš darbuotojų būtų buvęs šalia, būtų išgelbėję. Tiesiog suleido narkozės preparatus ir paliko mūsų katytę vieną. O kai atėjo, rado negyvą. Tada pradėjo sukti galvą, kaip viską užglaistyti, ir ėmė meluoti.
Paaiškėjo, kad katytė nugaišo apie 11 val. 30 min., o dukrai pranešė tik apie 14 val. Atvažiavus paimti kūnelio, jis buvo visai atšalęs ir sustingęs. Pasirodo, seselė prisipažino, jog suleidus katytei preparatus ir pašaukus Margaritai, ji paliko gyvūnėlį vieną. Neaišku, kiek laiko katytė taip pragulėjo. O juk reikėjo tik keletą minučių pabūti, ir viskas būtų buvę gerai, lakstytų sau katytė laiminga. O dabar kankina didžiulis skausmas, kaltiname save, kad pačios atidavėme gyvūnėlį į mirties nasrus.
Manėme, kad ši gydytoja tikrai gera specialistė, bet klydome. Už tai sumokėjome mylimo gyvūno netektimi. Katytei buvo tik metukai.“
Anksčiau neteko dar vieno augintinio
Pasirodo, katės šeimininkė Daina šioje veterinarijos klinikoje anksčiau neteko dar vieno augintinio.
Laiške ji toliau dėstė savo istoriją:
„Dabar jau pradedu tikėti, kad ir 2014 m. lapkričio 12 d. stacionare nugaišęs kitas mano katinukas – irgi darbuotojo aplaidumas. Po uodegos šalinimo operacijos jis buvo gydomas Jakovo klinikos stacionare. Sveiko. Lankiau kiekvieną dieną, jautėsi vis geriau. Tą lemtingą lapkričio 12 d. turėjau pasiimti į namus, ir 10 val. sulaukiau skambučio – po nakties katinukas rastas negyvas. Tikriausiai trombozė. Tuomet lyg ir patikėjau, nors ne 100 proc., bet dabar abejoju. Labai jau panašus scenarijus.“
Anot Dainos, vos tik įžengus pro duris, darbuotojai pakiša popierių pasirašyti, kad jie už nieką neatsakingi.
„Neva tai gyvūno problema, liks gyvas ar ne. Klausimas, ar tas dokumentas turi juridinę galią. Veterinarijos gydytoja su klientais bendrauja nemandagiai. Tai man teko patirti, ypač lankantis su pirmu katinuku. Ji tiesiog rėkė, bet kai katinukas nugaišo, kalbėjimo tonas pasikeitė iš esmės, – laiške rašė gyvūno netekusi moteris. – Gyvūnas jai yra niekas, daiktas, tuo įsitikinau. Dar noriu paminėti, kad už pirmojo katinėlio gydymą sumokėjau 300 Lt (kaina su nuolaida). Įdomu, už ką nuolaida, už lavoną? Tiesiog buvau apimta streso, niekas nerūpėjo. Pastarąjį kartą katytės gydymas man kainavo apie 200 eurų. Tiesa, juos grąžino pats Jakovas. Bet ne pinigai esmė. Mano katinėlių nebėra ir nebus.“
Kaltę pripažino
Portalas lrytas.lt paprašė Vilniuje esančios Jakovo veterinarijos klinikos vadovo Jakovo Šengauto pakomentuoti susidariusią situaciją.
„Pirmiausia labai apgailestauju, kad toks incidentas įvyko, ir, kas man labai nemalonu, mano klinikoje.
Sužinojęs iš šeimininkės, kad katytė nugaišo, iš karto nuvažiavau į darbą, kruopščiai apklausiau visus liudininkus, pats apžiūrėjau lavonėlį ir priėjau prie išvados, kad to tikrai nebūtų atsitikę, jeigu personalas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, nebūtų palikęs katytės, kuriai buvo suleisti narkozės preparatai, vienos. Atsiprašiau paciento šeimininkės, nors, aišku, mano atsiprašymai katytės sugrąžinti negali“, – kalbėjo J.Šengautas.
Gydytojo teigimu, tikroji katytės šeimininkė, kuri ir atvežė savo augintinį tą dieną į kliniką, yra jo paties kolegė, veterinarijos gydytoja ir buvusi studentė, kuri atliko Jakovo klinikoje kelias praktikas. „Manau, kad būdama klinikoje ne kaip klientė, o kaip kolektyvo narys, ji galėjo įsitikinti, jog aplaidumo arba netinkamo elgesio su gyvūnu ir klientu atvejai nėra nuolatiniai. Ir tai, kad ji atvežė gydyti katytę pas mus, jos pasitikėjimas (kurio dabar netekome) rodo, jog tai, kas įvyko, yra retas aplaidumo ir nesėkmės faktas, jokiais būdais ne taisyklė“, – aiškino klinikos vadovas.
– Kaip jūsų klientai yra apsaugoti nuo darbuotojų aplaidumo? – portalas lrytas.lt paklausė klinikos vadovo.
– Stengiuosi, kur įmanoma, sukurti aptarnavimo sistemą, kuri užtikrina, kad vieno darbuotojo veiksmus stebi ir kontroliuoja kitas darbuotojas. Nelaimingų atvejų būna ne tik dėl darbuotojų tyčinio aplaidumo, tiesiog ir patys geriausi darbuotojai nėra tobuli, irgi gali klysti.
– Kokie dokumentai pasirašomi prieš atliekant procedūras?
– Pacientų šeimininkai pasirašo standartinį sutikimą, kuriame yra supažindinami su kliento aptarnavimo tvarka ir įspėjami apie galimas komplikacijas. Sutikimas niekaip neatleidžia klinikos personalo nuo atsakomybės klaidų ar aplaidumo atvejais.
