Alergiškų mamų kūdikiams taip pat kyla didesnis pavojus susirgti alergijomis. Kaip straipsnyje, publikuotame žurnale „Journal of Allergy and Clinical Immunology“, rašo tyrimo autoriai, anksčiau manyta, kad kūdikiams šias alergijas sužadindavo gyvūnai.
„Anksčiau manyta, kad ankstyvoje kūdikystėje bendraujant su gyvūnais kildavo didesnis pavojus tapti alergiškais – sakė daktarė Merja Nermes, dirbanti Suomijos Turku universitete, kuri bendradarbiavo, aprašant tyrimą. – Naujausi epidemiologijos tyrimai parodė priešingus rezultatus ir net leidžia manyti, kad ankstyvas bendravimas su naminiais gyvūnais gali apsaugoti nuo alergijų, nors šios apsaugos mechanizmas dar neištirtas“.
„Reuters Health“ agentūrai atsiųstame elektroniniame laiške mokslininkė teigė, kad pridėjus gyvūnų mikrobų prie kūdikio žarnyno biomo, galima sustiprinti jo imuninę sistemą.
M.Nermes su kolegomis nori ištirti, kaip išties naminiai gyvūnais paveikia kūdikių imuninę sistemą.
Tyrėjai pasinaudojo tebevykstančiu probiotiniu nėščių moterų, kurios yra turėjusios alergijų, tyrimu. Jie pasirinko 51 šių stebėtų moterų pagimdytą naujagimį, augantį šeimoje, kurioje laikomi pūkuoti gyvūnai, tokie kaip šunys, katės ar triušiai, ir dar 64 alergiškų mamų pagimdytus naujagimius, kurių namuose nėra naminių gyvūnų.
Tyrimo grupė surinko išmatų pavyzdžius iš sauskelnių, kai kūdikiams buvo vos vienas mėnuo. Šie pavyzdžiai buvo tiriami, ieškant dviejų tipų bifidobakterijų DNR, kurios randamos tik gyvūnų žarnyne: „B. rmophilum“ ir „B. pseudolongum“.
Trečdalis kūdikių iš grupės vaikų, augančių su gyvūnais, išmatose turėjo tik gyvūnams būdingų bifidobakterijų, palyginti su 14 proc. kūdikių iš antrosios grupės.
Autoriai rašo, kad neaišku, iš kur naujagimiai, kurių šeimose kuriose nebuvo laikomi naminiai gyvūnai, gavo gyvūnų žarnyno bakterijų. Kai kūdikiams buvo 6 mėnesiai, jiems buvo padaryti odos dūrio mėginiai, kad būtų nustatyta, ar nėra alergijų karvės pienui, kiaušinių baltymams, miltams, menkei, sojos pupelėms, beržams, žolėms, katėms, šunims, bulvėms, bananams ir kitiems alergenams.
19 naujagimių, sulaukusių pusės metų, buvo alergiški bent vienam iš tirtų alergenų. Nė vienam jų nenustatyta alergija B. thermophilum bakterijoms, kurių buvo jų išmatų pavyzdžiuose.
Ankstesnių tyrimų metu ieškota ryšio tarp tų, kurie augo kaime arba uždaroje aplinkoje, bet su šunimis, ir apsaugos nuo oru sklindančių alergenų. Kito tyrimo metu nustatyta, kad kūdikiai, turėję ryšį su naminiais gyvūnais, turėjo daugiau ir įvairesnių žarnyno mikrobų.
„Kai kūdikiai ir pūkuoti gyvūnai gyvena drauge, palaikydami artimą kontaktą, tarp kūdikių ir gyvūnų įvyksta apsikeitimas mikrobiota, – paaiškino M.Nermes. – Pavyzdžiui, kai šuo laižo kūdikio veidą ar ranką, gyvūno mikrobiota per kūdikio burną gali patekti į jo žarnyną.
Žmonėms būdingos bifidobakterijos yra naudingos sveikatai. Gyvūnams būdingos atmainos gali taip pat būti naudingos. Tačiau vis dar neaišku, ar šios bakterijos apsaugos nuo alergijų vyresniame amžiuje.
Ateityje reikės atlikti tyrimus ir nustatyti, ar vėliau šie kūdikiai rečiau suserga atopiniu dermatitu, astma arba alerginiu rinitu“.
Mokslininkė pridūrė, kad pediatrai neturėtų tėvams patarti vengti laikyti gyvūnus namuose, baiminantis alergijų.
„Jeigu šeima, kurioje yra nėščioji ar kūdikis, nori laikyti naminį gyvūną, juos reikia padrąsinti įsigyti jį, nes išvengti susirgimo alerginėmis ligomis nepavyks, nelaikant gyvūnų,“ – teigė ji.
Tad tie, kurie kurie nuo pirmų dienų visais įmanomais būdai stengiasi apsaugoti savo vaiką nuo kontakto su gyvūnų, turėtų žinoti, kad kyla rimtas pavojus jų atžalų sveikatai.
