Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS anksčiau yra sakęs, kad šio mokesčio siūloma atsisakyti, nes nuo 2016 metų gyvūnų ženklinimą visoje Lietuvoje turėtų perimti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji organizuos ne tik kačių, šunų, bet ir šeškų, kitų gyvūnų augintinių registravimą bei ženklinimą. Be to, anot vicemero, iš rinkliavos gaunama gana mažai lėšų.
„Lėšų iš rinkliavos sąlyginiai surenkama labai nedaug, žmonės piktinasi, o kontroliuoti, ar laikomasi tos registravimo tvarkos, neįmanoma“, – taryboje dar svarstant sprendimą BNS teigė G.Paluckas.
Savivaldybės duomenimis, už šunų ir kačių registraciją bei mėnesinį mokestį savivaldybė pernai surinko 98 tūkst. eurų. Apie 40 tūkst. eurų kainavo rinkliavos administravimas ir priežiūra.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje už šunų laikymą per mėnesį, priklausomai nuo jo veislės pavojingumo, ar jis kastruotas ir pan., mokama 1,4 – 17 eurų dydžio rinkliava. Už kates gyventojai per mėnesį turi mokėti nuo 0,6 iki 1,2 euro.
Vilniuje, savivaldybės duomenimis, registruota apie 9 tūkst. šunų ir apie 1,5 tūkst. kačių.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau tikino, kad realūs šunų ir kačių skaičiai sostinėje yra „kelis jei ne dešimtis kartų“ didesni.
Tikimasi, kad atšaukta rinkliava už gyvūnų laikymą daugiabučiuose paskatins vilniečius registruoti savo augintinius gyvūnų augintinių registre, kuris turi pradėti veikti nuo kitų metų sausio.
