Tai patvirtino atlikti tyrimai.
Liepą Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybai buvo atgabentos trys žuvusios katės. Jas gyventojai rado po nakties viename Debreceno gatvės daugiabučių kieme. Iš viso čia gulėjo daugiau kaip dešimt kritusių kačių.
Žmonės kalbėjo, kad visos jos nugaišo paragavusios į dubenėlį kažkieno įdėto maisto su nuodais. Tai esą patvirtina ir šalia gulėję negyvi kirai, kurie mėgsta pasičiupti katėms skirto maisto.
Gaišenos buvo perduotos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistams. Po savaitės gautos tyrimų išvados.
„Buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir nustatyta gyvūnų mirties priežastis – katės nugaišo dėl plaučių, inkstų ir širdies nepakankamumo. Įtariama, kad jos buvo nunuodytos. Parašėme pareiškimą Klaipėdos policijai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir nustatytas kaltininkas“, – sakė Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža.
Tačiau kaltininkai iki šiol nerasti.
O po kiek laiko nužudytą katę rado beglobiais gyvūnais besirūpinanti Laima Laurinavičienė. Ji įsitikinusi, kad tai – kerštas.
„Negyva katė gulėjo ant tvoros. Dar išvakarėse ji buvo sveika ir linksma. Neabejoju, kad ji buvo nužudyta ir užmesta ant tvoros. Nujaučiu, kas tai padarė. Ne kartą esu sulaukusi grasinimų, kad mano katinų neliks“, – sakė L.Laurinavičienė.
Tai ne vieninteliai žiauraus elgesio su beglobiais gyvūnais atvejai. Vieni žmonės jais rūpinasi, perka maistą, neša vandenį, kiti pyksta, kad benamių gyvūnų yra perdaug, jie teršia aplinką, platina ligas.
Pasak A.Baužos, šiemet patikrinus 50 pranešimų apie galimą gyvūnų nuodijimą, pasitvirtino šeši atvejai. Jis įsitikinęs, kad nuodytojai turi būti griežtai baudžiami, tačiau esą nelengva tokius faktus nustatyti. Baudos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra didelės.
Šiemet Klaipėdoje sugauti 1876 benamiai gyvūnai, 178 iš jų atiduoti globoti naujiems šeimininkams, 725 sterilizuoti, o 509 – užmigdyti.
Siekiant išvengti smurtinių laukinių kačių mirčių savivaldybės administracija nuo kitų metų pradės ženklinti vietas beglobių kačių šėrimui. Jos bus atokiau nuo gyvenamųjų namų ir kiemų. Kitose savivaldybėse tai jau daroma, kai kur katėms jų šėrimo vietose net pastatomi specialūs namukai, kad gyvūnai galėtų paėsti sauso maisto po stogeliu.
Klaipėdos savivaldybės administracijoje vykusiame pasitarime dėl laukinių gyvūnų sterilizavimo, privalomo registravimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais diskutavę įvairių sričių specialistai priėjo vieningos išvados – laukinių gyvūnų populiacijos kontrolę Klaipėdos mieste būtina tęsti, o žiauriai su gyvūnais besielgiančius gyventojus privalu griežtai bausti.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė į pasitarimą pakvietė privačių veterinarijos klinikų gydytojus, beglobių gyvūnų priežiūra užsiimančių įstaigų darbuotojus bei Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos atstovus.
Pasak I. Šakalienės Lietuvos savivaldybių asociacija visas savivaldybes informavo, kad Lietuvoje dėl stabdomo finansavimo nuo sausio mėnesio ketinama atsisakyti privalomo gyvūnų registravimo, todėl prašė pateikti nuomonę, ar klaipėdiečiai sutinka su tokia nuostata, ar vis dėlto tai yra reikalinga.
Pasitarime dalyvavę visų sričių specialistai pasisakė už gyvūnų registravimą. Esą pabėgusį nuo šeimininkų registruotą gyvūną lengviau identifikuoti ir grąžinti jį teisėtiems globėjams, o identifikavus gyvūną, su kuriuo buvo žiauriai elgiamasi, lengva rasti ir nubausti skriaudėją.
Nors uostamiestis labai sėkmingai dirba beglobių gyvūnų populiacijos kontrolės srityje, vis dėlto labai daug jų yra užmigdoma. Todėl specialistai įsitikinę, kad būtina ir toliau kontroliuoti laukinių gyvūnų populiaciją, investuojant į jų sterilizavimą.
