Taip tikimasi sumažinti apkandžiojamų žmonių bei gatvėse valkataujančių, utilizuojamų benamių gyvūnų skaičių.
Be to, viliamasi, kad privalomas gyvūnų ženklinimas padės gyvūnų pirkėjus apsaugoti nuo galimų apgaulių ir lengviau leis nustatyti, ar gyvūnas buvo paskiepytas nuo pasiutligės, ar ne.
Todėl socialdemokratams, liberalų sąjūdžiui ir darbo partijai atstovaujantys Seimo nariai siūlo neatidėliojant įvesti privalomą gyvūnų ženklinimą, kaip tai ir numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
Ministrės nuostatai nepritaria
Dabartinė žemės ūkio ministrė darbietė Virginija Baltraitienė siūlė panaikinti nuostatą pradėti privalomai ženklinti ir registruoti gyvūnus.
Ji siūlo nustatyti privalomą ženklinimą ir registravimą, kada tai numatyta tarptautiniais teisės aktais arba veisiant ir tiekiant į rinką (arba kitaip perduodant) gyvūnus augintinius, taip pat jeigu asmuo laiko pavojingu pripažintą šunį.
Tačiau už privalomą ženklinimą pasisakantys Seimo nariai ir gyvūnų gerove besirūpinančių organizacijų atstovai mano, kad panaikinus privalomą augintinių ženklinimą ir registravimą, nebus įgyvendinta pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei visuomenės saugumą.
Utilizavo 45 tonas gyvūnų
Šiuo metu naminių gyvūnėlių – kačių, šunų ar šeškų – ženklinimas mikroschemomis vykdomas savanoriškai.
Tačiau nepaženklinti naminiai gyvūnėliai neretai atsiduria gatvėse, jeigu tik savo šeimininkams nusibosta. Tokie gyvūnai valkatauja, teršia vaikų žaidimo aikšteles, neretai sukandžioja žmones.
„Pripažinkime, kad situacija yra nekontroliuojama, o visuomenė kenčia. Anksčiau ar vėliau privalomas augintinių ženklinimas bus – tai kam tempti laiką?“, – klausė darbietis Seimo narys Petras Čimbaras, primindamas, kad privalomas augintinių ženklinimas galioja daugelyje ES šalių.
Žinodami, kad pagal mikroschemą galima nustatyti gyvūno šeimininkus, žmonės atsakingiau prižiūrėtų savo augintinius, nesmurtautų prieš juos ar nusibodusių neišmestų į gatvę.
Rūpinimasis gyvūnais taptų ne tik malonumu, bet ir pareiga bei atsakomybe.
VšĮ „Lesė“ atstovė Galina Krasovskaja pasakojo, kad vien jų prieglaudoje šiuo metu yra apie 200 gyvūnų. Per metus čia patenka apie 600 keturkojų.
Jeigu ženklinimas būtų privalomas, išmestų į gatvę, pasimetusių ar neprižiūrėtų gyvūnų prieglaudose būtų mažiau ir būtų patiriama mažiau išlaidų.
Beglobių gyvūnų problemos mastą iliustruoja skaičiai: vien per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje jau utilizuotos 45 tonos naminių gyvūnų. Vos 10 iš 60 savivaldybių išlaidos beglobių gyvūnų gaudymui ir priežiūrai siekė 360 tūkst. eurų.
Dar tiek pat išlaidų patyrė nevyriausybinės organizacijos, kurios savo veiklą finansuoja iš žmonių aukų.
„Beglobių yra tiek daug, kad visus juos išgelbėti nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios.
Pakeitę šią situaciją įstatymu ne tik taupysime valstybės lėšas, bet ir gyventojai galės savo savanorišką paramą skirti ne gyvūnų gelbėjimui, o kitiems tikslams – švietimui ir kitoms finansavimo stokojančioms sritims“, – sakė Seimo narė, parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Už augintinį – 15 eurų
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė, kad vieno augintinio ženklinimas ir registravimas gali kainuoti apie 15 eurų. Ši kaina gali būti ir mažesnė, priklausomai nuo gyvenamojo rajono.
Jeigu žmogus augina daugiau kaip du gyvūnus, planuojama, kad trečias ir ketvirtas būtų registruojami ir ženklinami nemokamai.
„Kadangi pasiūlyme yra numatytas 15 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tikime, kad po vieną eurą per mėnesį gyvūno laikytojas galės atsidėti“, – vylėsi B.Kymantaitė.
Duomenų apie paženklintą gyvūną suvedimas į valstybinį registrą suvedimas būtų nemokamas.
Informuotų ir apie skiepus
O.Leiputės teigimu, atlikti privalomą ženklinimas nebus sudėtinga net kaimo vietovėse. Esą kartą per metus į kaimus užsukantys paskiepyti gyvūnų veterinarijos gydytojai tuo pačiu galės juos ir suženklinti.
Be to, ženklinimas leis lengviau užtikrinti ir pasiutligės kontrolę, nes duomenys apie skiepus nuo pasiutligės, kurie Lietuvoje yra privalomi jau 14 metų, bus suvedami į valstybinį registrą.
Tad jeigu paženklintas gyvūnas pabėgtų ir kam nors įkastų, duomenų bazėje būtų galima pasitikrinti, kada paskutinį kartą jis buvo vakcinuotas nuo pasiutligės.
Dabar, nematant duomenų apie skiepus, sugautas gyvūnas vežamas į karantinavimo tarnybą, kur turi būti karnatinuojamas 14 dienų.
O sukandžiotas žmogus, jeigu nežino, ar gyvūnas sirgo pasiutlige, turi važiuoti į gydymo įstaigą ir pačiam skiepytis nuo šios ligos.
Apsaugotų pirkėjus
O.Leiputė sakė, kad privalomas ženklinimas padėtų apsaugoti ir gyvūnų pirkėjus nuo apgavikų, kad šie vietoje veislinių neįsigytų mišrūnų, nestabilios psichikos ar neteisingai išveistų keturkojų.
Nors gyvūnų veisėjai jau kokius 3 metus privalo ženklinti gyvūnus, bet yra daug žmonių, kurie veisia keturkojus nelegaliai ir pardavinėja juos per skelbimus.
„Mes sulaukiame labai daug pranešimų, kad žmogus nusipirko neva veislinį gyvūną už 100-200 eurų, o po kelių dienų tas gyvūnėlis nugaišo, greičiausiai dėl užkrečiamų ligų.
Žmonės pasakoja su pardavėju susitikę degalinėje, prie prekybos centro, nieko apie jį nežinantys ir klausia, kur ieškoti teisybės. Kai nėra ženklinimo, nėra pardavėjo atsekamumo, todėl pirkėjai dažnai nukenčia“, – pasakojo B.Kymantaitė.
Suženklinta tik 5 proc. gyvūnų
Dabar Lietuvoje yra dvi privačios duomenų bazės, kur žmonės savanoriškai gali suvesti duomenis apie savo suženklintus gyvūnus.
Tiesa, gyvūnų ten nedaug – tik apie 100 tūkst., tai yra, vos 5 proc. visų Lietuvoje esančių šunų ir kačių.
Apie jau paženklintus gyvūnus duomenys iš privačių registrų į valstybinį turėtų būti perduoti automatiškai.
Jeigu to neįvyktų, anot B.Kymantaitės, žmogus per internetinės bankininkystę pats galės jungtis prie registro ir suvesti duomenis arba juos atnaujinti, jeigu pakeitė gyvenamąją vietą, perdavė gyvūną kitam laikytojui arba jeigu gyvūnas nugaišo.
Kiek valstybei kainuotų suvesti duomenis apie paženklintus gyvūnus į Valstybinį registrą, kol kas neaišku.
Tačiau, pasak B.Kymantaitės, tai bet kokiu atveju kainuos 2-3 kartus pigiau, nei benamių gyvūnų sugavimas, priežiūra prieglaudose, šeimininkų paieška ir pačių prieglaudų išlaikymas.
Įvedus privalomą gyvūnų ženklinimą gali būti nemažai nepatenkintų, kad teks pakratyti pinigines.
Tačiau B.Kymantaitė sakė, kad jeigu žmogus neturi finansinių galimybių pasirūpinti gyvūno ženklinimu, kuris, kaip ir skiepas, yra minimaliausias dalykas gyvūnų gerovės užtikrinimo grandinėje, tai ar apskritai jis turėtų ką nors auginti.
Prievolė bus ne tik Lietuvoje
Už privalomą ženklinimą pasisakantys Seimo nariai ketina kreiptis į žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę ir Kaimo reikalų komitetą, kuriame kaip tik dabar sprendžiamas šis klausimas.
Siekiama grįžti prie sprendimo įvesti privalomą ženklinimą nuo 2016 metų sausio 1 dienos su 15 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, per kurį žmonės galėtų ramiai, pasitaupydami pinigus suženklinti savo gyvūnus ir nebūti už tai baudžiami.
Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje.
Nuo 2016 metų privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija.
