Į registrą įtraukti gyvūnai taip pat turės būti paženklinti specialiomis mikroschemomis, o informacija apie augintinius bus kaupiama vieningoje duomenų bazėje. Preliminariais duomenimis, viena mikroschema gyventojui kainuos apie 16 eurų.
Nuo 2016 m. šiuos duomenis tvarkys ir pildys Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vic.lt.
Preliminariais duomenimis, viena mikroschema gyventojui kainuos apie 16 eurų.
Teigiama, kad ženklinimas padės mažinti beglobių gyvūnų populiaciją, prisidės apsaugant žmones nuo ligų, pavyzdžiui, pasiutligės.
Ką daryti gyvūnų šeiminkams?
Portalui lrytas.lt Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė papasakojo, ką dabar reikia daryti kačių, šunų ir šeškų augintojams.
„Jei augintinis jau yra paženklintas poodine mikroschema, duomenis gyvūnų registrui turėtų perduoti organizacija, kuri ligi šiol valdė tuos duomenis. Jei privati organizacija, iki šiol kaupusi duomenis neperduos informacijos valstybinei institucijai, tuomet šeimininkams reikės eiti į teritorinę veterinarijos tarnybą su dokumentais ir pareigūnai tuos duomenis suves. Vėliau, kai jau pirmą kartą bus suvesti duomenys, apie gyvūno skiepus, šeimininko pasikeitimus, nugaišusį gyvūną ar kitą informaciją galės nemokamai valdyti ir keisti pats gyvūno savininkas“, – aiškino B. Kymantaitė.
Tiems, kurie savo gyvūno dar nėra paženklinę poodine mikroschema, reikės apsilankyti pas sutartį su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru sudariusį veterinarijos gydytoją, kuris paženklinęs gyvūną poodine mikroschema, visus duomenis suves į registrą. Kai gyvūno savininko ir jo augintinio duomenys bus suvesti, vėliau juos keisti ir reguliuoti galės pats gyvūno savininkas.
„Tiems, kurių augintiniai yra pažymėti poodine mikroschema, šiuo metu nieko daryti nereikia, nes kol kas registras dar nėra sukurtas. Dabar ieškoma būdų, kaip perkelti informaciją iš buvusių registrų į bendrą valstybinį registrą“, – tikino B. Kymantaitė.
Norintys pasitikrinti, kokiame registre šiuo metu yra jūsų augintinis, apsilankykite internetinėje svetainėje regivet.lt, kurioje galėsite suvesti gyvūno poodinės mikroschemos numerį ir sužinoti reikiamą informaciją.
Jei šeimininkai piktybiškai vengs ženklinti ir registruoti savo augintinius, bus taikomas įspėjimas arba bauda, arba bauda ir gyvūno konfiskavimas. „Gyvūnas neturėtų likti pas žmogų, kuris nenori geranoriškai pats jo apsaugoti ir imtis atitinkamų priemonių“, – teigė B. Kymantaitė.
Registravimo privalumai ir minusai
Kaip sakė B. Kymantaitė, šiuo metu dėl projekto įgyvendinimo diskutuojama ir ieškoma būdų, kaip padėti rajonuose gyvenantiems žmonėms ar tiems, kurie turi daugiau nei vieną augintinį. „Įgyvendinimo klausimas dar yra svarstymo eigoje ir ieškome būdų, kaip reikės jiems padėti“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Teigiama, kad ženklinimas padės mažinti beglobių gyvūnų populiaciją, prisidės apsaugant žmones nuo ligų, pavyzdžiui, pasiutligės.
Tačiau posėdžio Vyriausybėje metu ministrė neslėpė, kad įgyvendinant projektą kils didelių sunkumų registruojant beglobius gyvūnus, taip pat kaimo vietovėse laikomus augintinius.
„Norint, kad gyvūnas būtų paženklintas, jis turės turėti ir skiepų pasus ir turės būti teikiamos veterinarinės paslaugos. Problema bus didelė, mes sulauksime didžiulio gyventojų
pasipiktinimo. Rasti kontrolės mechanizmą, kad jis veiktų, bus labai sunku. Pavyzdžiui, kaime yra katė, ir aplinkui laksto dar 5 kažkokie kačiukai – niekas neprisipažins, kad tai yra jų, ir aš manau, kad padaugės gyvūnų žudymo atvejų“, – kalbėjo ministrė.
Šiuo metu privaloma gyvūnų registracija galioja 15-koje ES valstybių. Lietuvoje šiuo metu atskiras gyvūnų duomenų bazes turi Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija ir Gyvūnų registravimo centras. Nuo 2016 m. šiuos duomenis tvarkys ir pildys Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
„Krūvis, be abejo, žmonėms bus didelis – žmonėms reikės mokėti pinigus, reikės, kad gyvūnai būtų paskiepyti, pasai išduoti“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė V. Baltraitienė.
Vyriausybėje ji teigė, jog dėl šio sprendimo gali padaugėti nužudomų gyvūnų, o dabar šeimininkų neturintys gyvūnai ir toliau liks valkatauti.
„Prie Seimo mes turbūt visada pavasarį, vasarą prieš saulutę matome labai daug katinų besišildančių, tai jie ir dabar yra, kaip aš įsivaizduoju, pusiau bešeimininkiai, tikrai ne namuose laikomi, tai ir tada tokie bus. Kas juos „čipuos“? Niekas „nečipuos“ tų katinų. Tai valkataujančių gyvūnų problemos tikrai tai nesumažins. Gali būti, kad jeigu šeimininkas yra atsakingas, tai pagal mikroschemas pasiklydusius suras, ir dabar tie, kurie atsakingi, skiepija, turi skiepų pasus. Nematau, kad bus ta problema išspręsta, kaip tik turiu didesnę baimę – kai prasidės privalomas ženklinimas, bus daugiau nužudoma gyvūnų“, – aiškino ministrė.
„Seimo nariai priėmė sprendimą, šiandien mes šiuo klausimu kalbėjomės, tai mes privalome vykdyti tą sprendimą“, – paklaustas, ar nebijo gyventų pasipiktinimo dėl privalomo gyvūnų ženklinimo, žurnalistams trečiadienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Gyvūnų prieglaudoms bus lengviau
Kad visi gyvūnai būtų ženklinami ir registruojami nuo 2016 m., Seimas nutarė dar prieš keletą metų.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, kad privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas gyvūnas. Be to, įvedus privalomą ženklinimą nereikėtų išlaikyti gyvūnų prieglaudų.
Gyvūnų globėjai taip pat teigia, kad dabar savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusiems augintiniams gaudyti ir prižiūrėti siekia apie 800 tūkst. eurų, o atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai.
