Gyvūnų ženklinimas – zoofilams ir ne tik

Šis straipsnis yra atsakas į Tomo Čyvo straipsnį „Šuns širdies valstybė – zoofilai diktuoja madas„.

Sigita Galdikaitė
Sigita Galdikaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Galdikaitė

Dec 17, 2015, 12:58 PM, atnaujinta Sep 28, 2017, 8:43 PM

Pradėkime nuo to, kas yra kas. Zoofilija – tai lytinis nukrypimas, kuomet žmogus jaučia lytinį potraukį gyvūnams. Zoofilas, savo ruožtu, tokį nukrypimą turintis žmogus. Tad gyvūnus mylintys ir už jų teises ar gerovę kovojantys į tą sąvoką tikrai neįeina. Panašu, p. Čyžas tiesiog susipainiojo tarp žodžių. Nes jei gyvūnus mylintys – zoofilai, tai baisu pagalvoti, kaip reikėtų vadinti tuos, kurie myli vaikus. Suprask, žodžių žaismas yra aukščiau už tikrąsias reikšmes. Mums taip netinka. Nenorime įžeidinėti, bet ir įžeidinėjami būti taip pat. Ženklinimas reikalingas ne pinigams iš žmonių išpešti, o ilgalaikėje perspektyvoje jų sutaupyti. Apie tai ir kalbėkime.

Gyvūnų ženklinimo tema paskutiniu metu pasiekė ne vieno ausis. Nors dar 2012 Seimo nariams pavyko sutarti, kad jau laikas ir Lietuvai pasekti išsivysčiusių šalių pavyzdžiu ir ženklinti gyvūnus augintinius, tačiau Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę šios permainos užklupo netikėtai, jos vadovaujama Žemės ūkio ministerija nepasiruošė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įgyvendinimui. Vietoje klaidų taisymo pasirinktas kitas – neigimo – kelias.

Tokiu būdu savaime suprantamas progresas staiga sukėlė tokį ažiotažą, kad nuomonę pradėjo turėti ir tie, kurie šioje srityje neturi jokios patirties ar žinių. Gyvūnų ženklinimo oponentai turi šį tą bendro: jie arba nuoširdžiai nesupranta šio klausimo arba veikia savanaudiškais interesais. Vidutiniškai statistiškai protingam asmeniui įvertinus gyvūnų ženklinimo atnešamą naudą niekada nekils abejonių dėl ženklinimo reikalingumo. Ir visai nebūtina gilintis į technines detales, pakanka paprastos smegenų mankštos.

Pirmiausia norisi visų paklausti kelių kontrolinių klausimų. Ar jums priimtina mintis, kad jus užpuolusio šuns savininkas išvengs atsakomybės? Ar jums patinka iš savo kišenės mokėti už kažkieno kito gyvūną? Ar jūs gerai jaučiatės, kai jūsų pinigai naudojami gyvūnų žudymui (eutanazijai)? Ar jus tenkintų, kad dingus jūsų augintiniui nemaža dalis tokių nenoromis remiamų organizacijų net nesivargintų įkelti augintinio nuotraukos į internetą? Ir galiausiai ar tikrai negalite sau leisti skirti apie 16 eurų, kuomet prisiimti atsakomybę auginti gyvūną keliolikai metų į priekį finansiškai yra kur kas didesnė? Į pastarąjį klausimą neatsakykite, jei esate tas politikų pamėgtas hipotetinis pensininkas gyvenantis kaime – jums padės gyvūnų gerovės organizacijos.

Gal ne klausimai ar vidinis balsas, o skaičiai pavergs jūsų širdis ir sąmonę – pirmasis trumpas praktinis pavyzdys. Kėdainiuose savivaldybė per metus medžiotojams sumoka 14.500 eurų (7 tūkst. – atlyginimams, 3 tūkst. – gyvūnų utilizacijai (vežama į Rietavą), 2 tūkst. – gyvūnų užmigdymui, 2 tūkst. – mašinos eksploatavimui, 500 eurų – darbinių priemonių įsigijimui, kanceliarinėms ir kitoms smulkioms išlaidoms). Neduok die..., pateks ten jūsų gyvūnas, nes gyvūnų globai ir pagalbai čia eilutės nėra.

Antrasis šiek tiek didesnių apimčių pavyzdys, kuomet jau minėtieji „zoofilai“ gyvūnų mylėtojai davė rezultatų savo veikla. Jis tik įrodys, kad p. Čyžas teisus – mums tikrai rūpi jūsų visų kišenė ir kiek išleidžiate. Vilniuje veikianti savivaldybės įmonė „Grinda“, kuri atsakinga ne tik už kelių taisymą ir dar kelias veiklas, taip pat valdo Vilniaus gyvūnų sanitarinę tarnybą. Iki 2010 metų, kuomet sparčiai pradėjo kurtis nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios gyvūnus globojančios organizacijos, 2005-2009 metais buvo priimta apie 28.500 gyvūnų (vidutiniškai po 5700 gyvūnų per metus) iš kurių namus rado vos 10 proc. Būtent šiuo aukso amžiaus laikotarpiu, gyvūnų gydymui ar ilgesniam laikymui įmonė lėšų visai neskirdavo, tačiau neoficialiais duomenimis gaudavo nuostabiai nemenką paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės apie 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) per metus. 2010 metais organizacijų dėka pavyko išgelbėti 25%, 2011 jau 64% visų patekusių gyvūnų (didžioji dalis gyvūnų jau keliaudavo tiesiai į organizacijas), o finansavimas neoficialiais duomenimis Grindai sumažėjo iki 170 tūkst. eurų (600 tūkst. litų) per metus. Šiuo metu yra perimama 95-100 proc. gyvūnų iš sanitarinės tarnybos. Todėl taip, mums rūpi jūsų piniginė ir jos storis. Tik, kad mūsų susidomėjimo dėka, jūsų pinigai nebuvo atimti, o tiesiog skirti kitam valstybės poreikiui: galbūt seneliams, gal vaikų žaidimo aikštelei ar galų gale papildomam lopui asfalto kieme.

„Pagaliau, nesityčiokite iš niekam nekenkiančių pensininkų namuose reziduojančių gyvūnėlių teisų. Be jūsų iniciatyvos – jiems geriau, nes kitaip, dalį jų užmigdys dėl jūsų godumo ar kvailumo“, – sako p. Čyvas. Pirmiausia nustokit tyčiotis iš savęs naiviai manydami, kad tokie politiniai žaidimėliai paveikūs. Niekas nesiruošia piktybiškai gaudyti ir bausti, kaip niekas negaudo tų, kurie nėra paskiepiję savo augintinio kasmetiniu pagal įstatymą privalomu skiepu. Kai kurie politikai kalba tik apie pensininkus ir kaime gyvenančius žmones, tačiau pamiršta, kad būtent jų ūkiniai gyvuliai privalomai ženklinami jau apie 12 metų ir problemų nekyla nei kaimo gyventojams, nei duomenų suvedimui į registrą, net pačio registro sukūrimui problemų prieš tiek metų nekilo. Reikia suprasti ženklinimo tikslus.

Ženklinimas padės surasti dingusio gyvūno šeimininkus; nevers visos šalies gyventojų mokėti už gyvūnus išmetusių atsakomybės trūkumo pasekmes; padės sekti gyvūno sveikatos istoriją ir prisidės prie pasiutligės kontrolės; padės visiems išvykstantiems greičiau susitvarkyti dokumentus ir t.t. Ir nors tikimės, kad taip niekada jums nenutiks, bet būtent ženklinimas padėtų atrasti šeimininką šuns, kuris užpuolė jus ar jūsų vaiką, o gal išlėkęs į gatvę sukėlė avariją ir pražudė jums artimus žmones! Ar 16 eurų yra didelė kaina atsakomybės vardan?

Kiekvienas renkasi, kur skirti savo laisvą laiką. Mes – gyvūnams, jūs – vaikams, seneliams, gamtai, muzikai ar naktiniam klubui, p. Čyžas pažeminamų straipsnių rašymui ir nesantaikos kurstymui. Sveikas pasirinkimas nevertas patyčių. Labiau plataus požiūrio ir matymo ne tik 16 eurų, o to, ką jie atneš. Visi mano, kad jiems taip nenutiks ir ant sofos gulinti katytė nesugalvos iššokti pro balkoną, o šuo išsinerti iš dirželio. Bet būtent taip ir nutinka. Jei kyla klausimų, norite konsultacijos, visuomet galite kreiptis į organizacijas, veterinarijos klinikas, šia sritimi besidominčius žmones. Mes turime gražų tikslą ir tikimės jį pasiekti kartu su jumis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.