Kaip informuoti apie teisingus šunų dresavimo būdus ir padėti suprasti, kokie turi būti dresuotojai? Kaip išugdyti atsakingą, gyvūnus mylinčią visuomenę?
Tai – tik keli klausimai, kuriuos kėlė Lietuvos kinologų draugijos Vilniuje surengtos tarptautinės konferencijos „Gyvūnus mylinti visuomenė: gerosios praktikos, pokyčiai ir perspektyvos“ dalyviai. Tokia tarptautinė kinologinio švietimo konferencija Lietuvoje buvo surengta pirmąkart.
Joje pranešimus skaitė Lietuvos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Airijos ir Vengrijos kinologų organizacijoms atstovaujantys asmenys.
Atrodytų, kad skatinti žmones labiau rūpintis gyvūnais ir šviesti visuomenę apie tai, kaip užtikrinti mažųjų mūsų brolių gerovę, dabar, kai atsirado internetas ir socialiniai tinklai, yra be galo lengva.
Juk vien socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę per milijardą vartotojų, tad bet kokia žinia turėtų išplisti akimirksniu, tačiau, kaip rodo praktika, taip nebūtinai yra.
„Dabar, kai informaciją gauti pasidarė labai lengva ir pigu – užtenka „Google“, forumų ir socialinių tinklų, ji prarado savo vertę. Žmonės neretai apsiriboja mygtuko „Patinka“ paspaudimu ar informacijos pasidalijimu ant savo sienos, bet nesiima konkretesnių veiksmų, kad ką nors pakeistų“, – pastebėjo konferencijoje pranešimą skaitęs Jungtinės Karalystės ir Vengrijos kinologų draugijoms atstovavęs Attila Martonas.
Pranešėjo teigimu, dažnai matydami kenčiančius ir namų laukiančius prieglaudose gyvenančius šuniukus žmonės paprasčiausiai pripranta prie šių vaizdų ir nustoja į juos aktyviai reaguoti, kaip greičiausiai po kelerių metų liausis reagavę į internetus vis dar tebevaldančius kačiukus.
Todėl gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos turi ieškoti būdų, kaip sužadinti žmonių norą domėtis, šviestis, priimti jų skleidžiamas žinias bei reaguoti į jas aktyviai, o ne pasyviai.
Kaip tai padaryti? Visų pirma, pasak A. Martono, nesistengti ieškoti lengviausių kelių. Norint šviesti visuomenę, pasakoti apie tai, kaip užtikrinti gyvūnų gerovę, reikia nepaliaujamai ir daug dirbti, išsiaiškinti savo tikslinę auditoriją ir ieškoti būdų, kaip ją pasiekti.
„Visuomenės švietimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas. Norint mokyti žmones neužtenka pasikliauti vien tik socialiniais tinklais. Naudotis reikia ir vadinamais senaisiais komunikacijos būdais, pavyzdžiui, bendravimu su žmonėmis gyvai“, – įsitikinęs A. Martonas, priminęs, kad dauguma pranešimų ne tik paskęsta informacijos jūroje, bet ir yra pamirštami vos perskaityti.
Šis pranešimas tarsi apibendrino kitų pranešėjų kalbas, kuomet buvo diskutuota, kaip atskiros organizacijos galėtų prisidėti prie gyvūnus mylinčios visuomenės kūrimo, šunų veisėjų atsakomybės stiprinimo, jaunosios kartos mokymo bendrauti su gyvūnais, priimti už juos atsakomybę ir jausti pareigą rūpintis gyvūnų gerove.
Apie visą tai diskutuota remiantis skirtingų šalių, kurioms atstovavo konferencijos dalyviai, patirtimi.
