Šuo po šio įvykio pateko į Klaipėdos gyvūnų priežiūros tarnybos „Nuaras“ skyrių. Portalui lrytas.lt šios įstaigos atstovė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad šuo kilmės, veisimo dokumentų neturi ir yra tik panašus į dobermano veislės šunį. Be to, keturkojis yra agresyvus ir išsigandęs, neprisileidžia žmonių.
„Buvo naudojamas ir fizinis, ir psichologinis smurtas prieš šunį. Šuo labai neprižiūrėtas, sulysęs, jo kailis nešvarus, gyvūnas skleidžia stiprų kvapą. Tai labai blogai atrodantis patinas, kuriam yra apie 3–4 metus“, – tikino gyvūną karantinavusios įmonės „Nuaras“ atstovė.
Su šunimi elgėsi žiauriai
Pasak G.Liutkuvienės, šis šuo buvo auginamas ne voljere, o apleistame garde. Jo tvoros skylės buvo užtaisytos įvairiausiomis metalo atliekomis, vielomis ir pan. Buvo daroma viskas, kad tas šuo iš jo nepabėgtų. Voljero durys užrištos pjūklo grandine.
„Tai visiškos šuns nepriežiūros pavyzdys. Anksčiau dėl šioje šeimoje auginamo šuns buvo rašyti skundai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau buvo paskyrusi šeimininkams baudą. Be to, turime duomenų, kad į voljere uždarytą šunį vaikai mėtė akmenis ir net sprogdino petardas“, – šiurpias šuns gyvenimo sąlygas ir patirtus kankinimus komentavo G.Liutkuvienė.
Anot jos, tokios patyčios ir sukelia šuns agresyvumą vaikų atžvilgiu.
Kol kas šio šuns likimas neaiškus. Dvi savaites šuo bus uždarytas karantine. Praėjus tam laikui gyvūno likimą spręs ir pats šeimininkas, ir VMVT, ir policija.
„Kviesimės specialistus, kurie nustatys, ar šuo yra pavojingas“, – sakė „Nuaro“ atstovė.
Kinologė: tai ne veislinis šuo
Portalui lrytas.lt Lietuvos dobermanų mėgėjų klubo prezidentė, tarptautinės kategorijos kinologijos teisėja Laura Jazgevičienė patvirtino, kad Šilutėje nėra nė vieno registruoto dobermanų veislės atstovo, o kūdikį sudraskęs šuo yra tik panašios į dobermaną išvaizdos.
„Tikėtina, kad žmonės jį įsigijo pagal skelbimus, kur labai pigiai parduoda neva veislinius šunis be kilmės dokumentų“, – sakė L.Jazgevičienė.
Pasak 30 metų dobermanus veisiančios specialistės, ši šunų veislė žmogui jokios agresijos neturi.
„Vis dėlto neatsakingai auginant iš bet kokio gyvūno galima padaryti agresyvų individą“, – sakė veisėja.
Klaida – auginti voljere
L.Jazgevičienės teigimu, dobermanas jokiu būdu negali būti laikomas ir auginamas voljere. Tai šuo, kuris turi būti su žmogumi, o buvimas voljere prieštarauja jo prigimčiai.
„Dobermano uždarymas į voljerą itin neigiamai veikia ir jo psichiką, ir fiziologiją. Jo prigimtis juk yra partnerystė su žmogumi. Negalima jo auginti kaip žvėries. Tai ne tai, ko jam reikia“, – tikino dobermanų veisėja.
Kinologės manymu, jei šuo auga uždarytas, jis tą energiją turi kur nors padėti, o susikaupusi perteklinė energija gali pereiti į agresiją, bus pažeista ir psichika.
„Aš manau, kad tas mišrūnas, kuris ištrūko iš voljero, iš viso nebuvo nieko matęs, todėl bet koks dirgiklis, o šiuo atveju vaikas vežimėlyje jam buvo svetimas. Ir šuo čia niekuo dėtas, tai yra žmogaus kaltė. Ką žmogus su šunimi padarė, tą ir turi“, – sakė L.Jazgevičienė.
Šunų veisėja tikino, kad šuns psichika priklauso ir nuo to, kaip buvo elgiamasi su juo voljere.
„Jei šuo buvo nuolat erzinamas, tai visko galėjo nutikti“, – pridūrė specialistė.
Neprižiūrėjo šuns
Kinologas, šunų dresuotojas, veislyno „Plieninė iltis“ savininkas Skirmantas Ročka portalui lrytas.lt teigė, kad šunys žmones pulti gali dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai tai neatsakingo požiūrio į keturkojus ir nepriežiūros pasekmė.
„Tas šuo, kuris sudraskė vaiką, kiek žinoma, yra be kilmės dokumentų. O kilmės dokumentai, kaip žinoma, išduodami tiems, kurie pereina psichikos, sveikatos testus, atitinka visas pažymas. Tie dokumentai ne šiaip sukurti. Tad jei šuo neišlaikys psichikos testų, jo palikuonys negalės turėti kilmės dokumentų“, – aiškino S.Ročka.
Anot dresuotojo, jei šuo nebuvo socializuotas, iš kiemo neišvedamas, jei su vaikais nesupažindintas, nevestas į dresūros aikšteles, tai ir tapo pavojingas visuomenei.
„Todėl abejoju, ar mirtinai sudraskyto vaiko tėvai, to šuns savininkai, užsiėmė dresūra, socializacija, – svarstė S.Ročka.
Nusiperka šunį, bet nesirūpina
Dresuotojas teigė, kad šunį įsigijęs žmogus turi prisiimti ir atsakomybę rūpintis juo.
„Daug kas nori turėti šunį, bet neturi tam laiko. Tad problemų dažnai kyla su žmonėmis, kurie šunį laiko nuosavame kieme, o ne bute. Juk iš buto esi privestas su šunimi išeiti į miestą, pasivaikščioti, pabendrauti, o nuosavame kieme jis taip ir lieka uždarytas, aplinkinio pasaulio nemato, niekada nesusipažįsta su svetimais žmonėmis, kitais šunimis. Todėl puola automobilius, dviratininkus, praeinančius žmones, vaikus“, – pasakojo S.Ročka.
Anot dresuotojo, kiemuose ar voljeruose laikomus šunis neretai paerzina praeinantys vaikai, o šie, kartą ištrūkę, įgyvendina savo sumanymus pulti, įkąsti.
Neslėpkite nuo šuns savo vaiko
Kinologas S.Ročka, anksčiau auginęs ir veisęs dobermanus, teigė, kad šie šunys turi ypatingą charakterį, tačiau specifinių problemų dėl to nekyla. Vis dėlto dobermanams būtina fizinė ir protinė veikla, socializacija.
„Kai dar neturėjau vaikų, savo dobermaną visada vesdavau šalia kitų vaikų, kad jie glostytų jį, kad šuo susipažintų, kad kuo daugiau būtų su jais“, – tikino šunų dresuotojas S.Ročka.
Dresuotojui pritarė dobermanų klubo prezidentė L.Jazgevičienė: „Įprastai, kai parsiveži vaiką, būtina supažindinti šunį su juo, leisti apuostyti, pagirti keturkojį, neslėpti nuo jo vaiko, nes šuniui atsiranda interesas domėtis.“
Šeimoje svarbus ir vaikas, ir šuo
Dobermanų veisėja priminė, kad dėmesio skirti reikia ne tik šeimoje atsiradusiam vaikui, bet ir šuniui. Todėl auginant ir vaiką, ir šunį auklėjimas turi būti abipusis.
„Būtina mokyti vaiką pagarbos gyvūnui, diegti suvokimą, kad šuo turi teisę ilsėtis, pamiegoti, kad turi savo erdvę. Taip pat mokyti ir šunį, kad neparverstų vaiko, kad negalima šokinėti, kad negalima su vaiku žaisti kaip su kitu gyvūnu. Reikia laikytis taisyklių. Ir jei jau suprantate, kad negalite skirti laiko ir dėmesio šuniui, geriau jo nė neauginti“, – patarė dobermanų klubo prezidentė.
Veisliniai dobermanai – draugiški šunys
Dobermanų veislės šunys išveisti daugiau nei prieš šimtą metų Vokietijoje. Tai buvo žmogaus pagalbininkas, apsaugos šuo. Vėliau tarnybose šie šunys pasitelkti rečiau, todėl tapo žmonių kompanionais, šeimos keturkojais.
Esminis dobermanų charakterio bruožas – prieraišumas, mat visa gyvenimo prasmė yra šeimininkas.
„Dobermanas labai gerai dresuojamas, intelektualus, imlus ir reaguojantis šeimos mikroklimatą. Su vaikais jis draugauja gerai. Pati auginu ir dobermanus, ir vaikus, todėl nerizikuočiau, jei nebūčiau tikra ir nepasitikėčiau šia veisle“, – sakė kinologė L.Jazgevičienė.
Dobermanai yra stiprūs, dideli, raumeningi, tvirto kūno šunys, sveriantys apie 40 kg. Žmogui neagresyvūs, tačiau turi saugojimo ir grobio instinktą.
„Agresijos jie žmogui neturi ir negali turėti. Veisiant šiuos šunis agresija netoleruojama, tokie šunys brokuojami ir negali toliau būti veisiami“, – dėstė dobermanų klubo prezidentė.
Dobermanams itin svarbus fizinis krūvis, jiems būtina išsilakstyti, bendrauti su žmonėmis, žaisti su šeimininku. Taip pat privaloma ankstyva socializacija. Jie turi susipažinti su žmonėmis, vaikais, kitais gyvūnais, įvairiausiais daiktais, garsais, motociklais, mašinomis ir t.t.
