Valdžios institucijos ir Seimas privalomą gyvūnų ženklinimą atidėjo „geresniems“ laikams. Nepaisant nieko, vis daugiau gyvūnų šeimininkų ženklina ir registruoja savo augintinius.
Tai nėra vien tik skaičiai
900182001229622 – tokie ar panašūs skaičiai būna įrašyti šuns kilmės dokumentuose.
„Tik tiek?“ – nustemba apie elektroninį gyvūnų ženklinimą mažai žinantys.
Tačiau elektroninė gyvūno identifikacija nėra vien skaičiai.
Norint keliauti į kitą šalį su savo augintiniu, vien jo sveikatos pažymos neužteks.
Nuo 2011 metų naminiai gyvūnai augintiniai – šunys, katės šeškai, iškeliaujantys iš šalies, būtinai turi būti paženklinti integriniu grandynu („mikročipu“). Žinoma, jie turi turėti ir „Gyvūno augintinio pasą“.
Paženklinus bei paskiepijus savo augintinį, tokie pasai išduodami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniuose.
„Lietuvos kinologų draugija veisėjams išduoda šuniukų kilmės dokumentus tik tuomet, kai jie yra paženklinti integriniu grandynu, – sako LKD šunų veisimo komisijos pirmininkė, veterinarijos gydytoja Daiva Strepetkaitė. – Toks reikalavimas galioja nuo 2011 metų. Anksčiau veisliniai šunys buvo ženklinami tatuiruote ausyje arba kirkšnyje, tatuiruotės numeris taip pat buvo įrašomas į šuns kilmės dokumentus“.
Taigi visa veislinių šuniukų vada yra ženklinama, o duomenys įrašomi į LKD išduodamas ženklinimo pažymas, vėliau – į šuns kilmės dokumentus. Veisliniai šuniukai ženklinami nuo 8 savaičių iki 4 mėnesių amžiaus.
Galime sužinoti, kas yra kas
Pasidomėjus, ar išties būtina ženklinti šunis, veterinarijos gydytojas Jakovas Šengaut sako: „Ši sistema parodo, kas yra kas: paaiškėja gyvūno kilmė, gimimo data. Lengviau susigrąžinti paklydusį augintinį, nustatyti savininkus. Didėja ir atsakomybė – daugelyje šalių tai veikia efektyviai, neatsakingiems šeimininkams taikomos baudos. Taip pat tai padeda ginti nuo šunų nukentėjusių piliečių, pačių gyvūnų interesus. Sukaupta informacija atspindi naminių gyvūnų populiaciją, kitus dalykus“.
Paženklinus gyvūnus, išvengiama kilmės dokumentų klastojimo, galima sumažinti neteisėtą gyvūnų prekybą. Elektroninis ženklinimas saugo gyvūnus nuo vagysčių, atspindi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenis.
Nekenkia nei sveikatai, nei savijautai
Mažytė kompiuterinė schema, turinti suprogramuotą identifikacijos numerį, telpa 14 mm ilgio implante. Ji apvilkta vienalyčiu, gyvūnui nekenksmingu, stiklu ir, nesukeldama nemalonių pojūčių, specialia adata neskausmingai įterpiama po gyvūno oda tarp menčių.
Ženklinimo metu nešvirkščiama jokių skysčių, nereikia nuskausminimo, nelieka rando.
Nei gyvūno savijauta, nei sveikata po šios procedūros nepablogėja.
Mikroschema yra pasyvaus veikimo prietaisas, neturi energijos šaltinio, neskleidžia signalų, veikia daugiau 20 metų.
Kartu su mikroschema gyvūnas gauna unikalų identifikacijos numerį (kaip žmonės turi asmens kodus), kuris suteikia galimybę atskirti jį iš tūkstančių kitų gyvūnų. Šio unikalaus numerio nepakeisi, nepamesi ir nepašalinsi.
Ženklinimas ir registravimas – ne tas pats
Šuniukus galima ženklinti kartu su pirmąja vakcinacija, sako veterinarijos gydytojai. Šunų veisėjai dažniausia taip ir daro – vakcinuoja 6–8 savaičių šuniukus, tuo pačiu metu ir paženklina. Be abejo, ženklinti galima (ir tikrai tą reikia daryti!) bet kokio amžiaus šunis.
O kaip įsitikinti, kad paženklintas šuo yra būtent tas šuo?
Priartinus specialų skaitytuvą prie poodinio implanto, perskaitomi mikroschemos skaičiai, pagal kuriuos duomenų bazėje galima rasti informaciją, koks tai šuo, kas jo savininkas ir kt. duomenis.
Dažnai manoma, kad elektroninis ženklinimas ir registravimas yra tas pat. Ženklinimas yra veterinarinė procedūra, o registravimas – administracinė, kuomet mikroschemos numeris kartu su informacija apie šuns savininką ir jo gyvenamąją vietą įrašomas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Ženklinti ir registruoti šunis gali tik veterinarijos gydytojai.
