Šančiuose gyvenanti Kamilė Navickaitė prieš kelias dienas atsisveikino su savo katinu. Pustrečių metų augintinis nugaišo, nes buvo nunuodytas.
K.Navickaitė pasakojo, kad gyvena Šančiuose, netoli Siūlų gatvės. Kastruotą jauną augintinį kiekvieną dieną ji išleisdavo pasivaikščioti ir jis sukdavo ratus tarp Siūlų ir Sandėlių gatvių.
„Katinas su kitais gyvūnais nesipjaudavo, ėdesiui buvo išrankus, todėl jį drąsiai išleisdavau iš namų kiemo. Praėjusią savaitę pamačiau, kad katinas pradėjo keistai elgtis, nebežaidė, neėdė, pasikeitė jo išvaizda, jis tapo pasišiaušęs. Kreipiausi į veterinarijos gydytoją ir jis nustatė, kad katinas apsinuodijo, greičiausiai žiurkių nuodais. Nors buvo skirtas gydymas, katinas prieš kelias dienas nugaišo“, – sielvartavo moteris.
Kai veterinarijos gydytojas nustatė, kad katinas buvo nunuodytas, moteris šia žinia pasidalijo socialiniame tinkle.
Į jos istoriją atsiliepė daugiau Šančių gyventojų.
„Buvo nunuodytas ir mano kaimyno katinas. Kiti žmonės rašė, kad apsirgo ir jų šunys. Šančių gyventojai pasakojo, kad netoli Siūlų ir Sandėlių gatvių randa kačių ir šunų labai mėgstamo ėdalo – specialaus guliašo su drebučiais. Į jį ir gali būti įdėta nuodų. Tokio pat greičiausiai apnuodyto ėdalo būna padėta ne tik viešose vietose, bet ir primėtyta į privačius kiemus“, – pasakojo K.Navickaitė.
Moteris sakė, kad laiko ir šunį. Anksčiau jį taip pat išleisdavo palakstyti netoli namų.
„Dabar pirksiu ne tik pavadėlį, bet ir antsnukį, kad vedžiojant šuo netyčia ko nors nesuėstų. Kiti gyventojai taip pat bijo išleisti savo augintinius iš namų.
Į policiją kol kas niekas nesikreipė, bandome savo jėgomis rasti, kas nuodija keturkojus. Labai gaila, kad iki šiol draugiškumu garsėjusiuose Šančiuose gyvena piktavalių žmonių“, – kalbėjo K.Navickaitė.
Šančių seniūnas Ričardas Rusteika sakė, kad apie nuodijamus gyvūnus išgirdo tik prieš kelias dienas. Gyventojai dėl to seniūnijai nesiskundė.
„Iki šiol tokių atvejų, kad masiškai būtų nuodijami šunys ar katės, nebuvo“, – sakė seniūnas.
Kauno policijos atstovė Justina Kazragytė taip pat sakė, kad kauniečiai dėl kačių ir šunų nuodijimo į pareigūnus nesikreipė.
Gelbėjant augintinį gali padėti ir kiaušinių baltymai
Vidmantas Kairevičius
Veterinarijos gydytojas
„Pastebėjus, kad augintinis tapo vangus, kad krito jo kūno temperatūra, galima įtarti, jog jis kažkuo apsinuodijo. Tada kuo skubiau katiną ar šunį reikėtų vimdyti. Tai padaryti nelengva, bet tvirtai suėmus įmanoma į nasrus supilti kuo daugiau vandens, kad augintinis jį išvemtų.
Taip pat gali padėti suplaktas kiaušinio baltymas. Gyvūnai jį gana noriai suėda, o baltymai skrandyje sutraukia nuodingas medžiagas.
Žinoma, reikia ir kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, bet ne visi žmonės ir visada tam turi pinigų.
Kad policijos pareigūnai rastų gyvūnus nuodijančius žmones, sunku tikėtis. Greičiau juos gali pastebėti vietinės bendruomenės nariai. Taip pat kas nors iš apnuodytų gyvūnų šeimininkų galėtų nugaišusio augintinio kūną nugabenti į Vilijampolėje esantį Nacionalinį vaistų ir maisto rizikos vertinimo institutą. Jo laboratorijoje reikėtų ištirti, kokie tiksliai nuodai naudojami Šančiuose.
Gali būti, kad tai vis dėlto ne žiurkių nuodai, nes katės ir šunys juos užuodžia ir dažniausiai ėda nenoriai. Greičiau tai gali būti kokios nors nuodingos pastos, skirtos augalams naikinti.
Gyvūnai į tokius tepalus gali įlipti, vėliau laižytis letenas ir taip apsinuodyti.
Bet kuriuo atveju šunis savininkai turėtų vedžioti su pavadėliais, stebėti, kur šuo eina, ką bando suėsti. Kačių vedžioti nereikia, nes joms ėdesio ir kraigo yra ir namuose.
Paprastai augintinių apsinuodijimai sudaro 10–15 procentų visų atvejų, dėl kurių į mus kreipiasi kauniečiai. Apie masinį šunų ir kačių nuodijimą iki šiol neteko girdėti.“
