20 Seimo iš įvairių frakcijų narių pasirašė šį įstatymo pakeitimo projekta, nurodoma, kad verslininkams bus skiriamas ir pereinamasis laikotarpis, kurio metu jie turėtų savo verslus sustabdyti.
Šalia tokių fermų gyvenantys žmonės ginasi nuo siaubingos smarvės, musių antplūdžio o kartais ir pabėgusių gyvūnų. Gyvūnus ginančių organizacijų atstovai pabrėžia, kad jei Lietuva nepriims šio sprendimo, fermų skaičius Lietuvoje gali tik augti – kitų šalių verslininkai savo veiklą tęs mūsų šalyje.
Veiklą turėtų baigti iki 2025 metų pabaigos
Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas pasakojo, kad iki 2025 metų pabaigos verslininkai turėtų savo veiklas nutraukti.
„Esame prieš porą mėnesių parengę Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo keitimo projektą, kuriame siūlome uždrausti laikyti, veisti ir žudyti gyvūnus, dėl naudos iš jų kailio“, – teigė parlamentaras.
Jo teigimu, kailinių gyvūnų augintojams būtų suteikiamas pereinamas laikotarpis iki 2025 metų pabaigos, jis būtų skirtas nutraukti savo veiklą. Šią iniciatyvą parėmė 20 Seimo narių.
„Reikia pasakyti, kad ES erdvėje diskusija apie tai, kad reikia atsisakyti kailių fermų prasidėjo dar 2000 metais. ES valstybės renkasi tarp dviejų krypčių – visiško draudimo, kita kryptis – aukšti reikalavimai gyvūnų gerovės, dėl kurių finansiškai gyvūnų dėl kailių auginti tiesiog neapsimoka“, – sakė L.Kasčiūnas.
Jis teigė, kad argumentai tokios veiklos draudimui yra net keli – etikos normos, fermų aplinkinių gyventojų nepritarimas, bei ūkių kenkimas aplinkai.
Nedomina geresnės sąlygos žudyti
Socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys jau anksčiau yra registravęs panašią pataisą. Jis džiaugėsi, kad jo mintis pasklido taip plačiai.
„Kai pradedu apie šią temą kalbėti, dažnai sulaukiu skambučių iš verslininkų atstovų, kurie klausia, ar man yra tekę lankytis fermose, ar žinau, kad ten yra visai kitaip, nei, kad „Tušti narvai“ kalba. Aš visada atsakau, kad ir neketinu laikytis, nes sąlygos man nėra įdomios. Šito įstatymo esmė nėra kažkaip labai pagerinti audinių, skirtų žudyti, gyvenimo sąlygas. Idėja, kad iš principo šita veikla ir šitas būdas yra nehumaniškas, žiaurus“, – tikino L.Balsys.
Jis džiaugėsi, kad prie šios iniciatyvos prisijungia ir mados pasaulis, užsiminė ir apie galimas kompensacijas verslininkams. „Lietuvai būtų visiškai neskausmingai atsisakyti šitų verslų, galbūt verta aptarti ir kažkokias kompensacijas verslui“, – kalbėjo jis.
Liberalų frakcijos atstovas Arūnas Gelūnas spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad kailiniai teliko prasto skonio ženklas.
„Manau, kad šiais laikais tekstilės technologijos yra pasiekusios didžiulių aukštumų. Ir užsiimti tokius neetišku, gyvūnus kankinančiu verslu, kad blogą skonį, bet daug pinigų turinti ponia galėtų įsigyti kailinius, tai yra pakankamai nepraktiškas dalykas“, – savo nuomonę dėstė A.Gelūnas.
Žudome dėl pramogos?
Biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė spaudos konferencijoje teigė, kad kailiniai nebėra reikmė, tai tik pramoga.
„Šiandien mes susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip gyvybės panaudojimu žmogaus reikmėms, pramogai. Nebūtinai reikmei, o pramogai. Tokių pavyzdžių turime iš XVIII amžiaus, ankstesnių laikų, kad ir būdavo naudojama žmogaus oda, jos būdavo supirkinėjamos“, – lygino G.Skujienė.
„Koks skirtumas šiais laikais, mes imame gyvūnus, jie yra išveisti, kurių kailis nė nebetinka apšildymui, naudojama tik pramogai. Tada etinis klausimas – ar mes galime taip elgtis su gyva būtybe“, – klausė biologijos mokslų daktarė.
„Moraliai tai nėra pateisinama situacija“, – pasakojo ji.
Kovoja su smarve ir pabėgusiais gyvūnais
Girininkų kaime, Kauno rajone esančios sodybos „9 vėjai“ savininkas Evaldas Subačius pasakojo apie tai, ką reiškia gyventi šalia tokia veikla užsiimančios fermos. Pirmoji problema – didžiulė smarvė.
„Kiekvieną dieną mes patiriame tokio elgesio pasekmes. Ūkiai, kurie yra, jie sukoncentruoti pakankamai mažoje teritorijoje, o smarvės sklaida yra jaučiama bent kelių kilometrų spinduliu, priklausomai nuo vėjo krypties. Iki mūsų namų ateinantis kvapai – dvėselienos. Kartais kvapai sukelia net ir vėmimą“, – pasakojo verslininkas.
„Su šita smarve ateina ir musės, visos fermos deklaruoja, kad viską naikina ir prižiūri. Bet mes leidžiame didžiulius pinigus, kad nuo jų išsivaduoti. Bet mes naikiname pasekmes, ne patį židinį“, – didžiausią problemą įvardijo vietinis gyventojas.
Vyras pasakojo, kad bent keletą kartų per mėnesį iš fermų pabėgę gyvūnai atbėga į jo nuosavą teritoriją. Jis teigė, kad gyvūnai yra agresyvūs.
„Pjauna ir vištas tie gyvūnai, gali ir vaikui įkasti“, – baime dalijosi E.Subačius. Vyras skundėsi ir atsakingų institucijų nesidomėjimu ir nenoru padėti spręsti šią problemą.
Bijoma dar didesnės šio verslo plėtros
VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, kad organizacija jau dirba ketverius metus, kad būtų uždrausti tokio tipo verslai.
„Kailių industrijai artėja galas, ji traukiasi iš Vakarų Europos, mes turime pasirinkti, ar būsime ta šalis, į kurią kitos ES šalys suveža savo siaubingas industrijas“, – sakė ji.
„Jei žengsime kitą žingsnį ir uždrausime, į tai dėmesį atkreips Lenkija ir kitos Baltijos šalys“, – sakė G.Vaitkevičiūtė.
„Mes jau dabar turime situaciją, kada į Lietuvą atsikelia Nyderlandų kailių fermeriai. Jeigu nieko nedarysime, galime tokių atvejų tikėtis daug daugiau tokių atvejų“, – pasakojo „Tušti narvai“ vadovė.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovo Tallat-Kelpša BNS teigė, kad tokiomis pataisomis „politikai, užuot sprendę realias Lietuvos problemas, deklaruoja kovojantys už gyvūnus“.
„Šis sektorius suteikia darbo vietas apie 1,5 tūkst. gyvūnų priežiūros darbuotojų fermose, ir dar mažiausiai 2,5 tūkst. pašarų, įrangos gamintojų, statybininkų, pervežėjų, apdirbėjų, prekiautojų. Ar tikrai esame pasirengę juos palikti bedarbiais, kai šiandien jiems mokamas didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas, nes neva kailinių žvėrelių fermų draudimas padarys Lietuvą labiau civilizuota?“ – Č. Tallat-Kelpša cituojamas asociacijos BNS perduotame komentare.
