Ko gero žinote, kad veterinarinė profilaktika šuniui būtina: vaistai nuo kirminų, skiepai, priemonės nuo blusų, profilaktinis sveikatos patikrinimas. Pirmieji vaistai nuo kirminų privalomi šuniui sulaukus trijų savaičių, vėliau – iki pirmųjų skiepų likus 7–10 dienų. Skiepijant šuo turi būti sveikas, neturėti parazitų.
Dažniausiai pasitaikantys parazitai šuns organizme – askaridės ir kaspinuočiai. Iki pusės metų šuniui vertėtų vaistus nuo kirminų duoti kas mėnesį. Suaugusiam šuniui vaistų nuo kirminų reikia rečiau.
O vienas požymių, kad šuo turi kirminų, – bandymas čiuožti ant užpakalio.
Tačiau tai gali būti ne tik parazitai. Jei pastebite, kad jūsų šuo dirglus, nuolat bando laižytis išeinamąją angą, „čiuožinėja“ ant užpakalio, dažna negalavimo priežastis gali būti ir analinių liaukų uždegimas. Šunys turi dvi liaukasprie išeinamosios angos, kurių pagrindinė funkcija – teritorijos žymėjimas ir vienas kito socialinė identifikacija – specifinio kvapo skleidimas. Analinės laiukos gamina aliejingą rudą stipraus kvapo skystį, reikalingą „apsiuostymui“, teritorijos žymėjimui.
Kai kuriais atvejais šunų analinių liaukų gaminamos gleivės negali pasišalinti, sukeldamos uždegimus, infekcijas ir pūlingus uždegimus, galinčius sukelti kraujo užkrėtimą.
Šuo gali būti dirglus, piktas, baikštus. Pastebimos geltonos, kraujingos išskyros aplink išeinamąją angą.
Tokiu atveju privalote kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad jis išplautų analines liaukas ir skirtų antibiotikų.
Jei norite užkirsti kelią tokiam susirgimui, svarbi sveika mityba, svorio kontrolė ir pakankamas fizinis krūvis. Dažniausiai analinių liaukų užsikimšimai pasireiškia nedidelių veislių ir nutukusiems šunims. Jei bent kartą šuo yra patyręs šį sveikatos sutrikimą, augintinio analines liaukas reikėtų tikrinti kasmet.
