Kartais to nė nežinodami mes su savo augintiniais elgiamės taip, kad jie to elgesio tiesiog negali pakęsti, bet tyliai jį toleruoja, nes nemoka žodžiais pasakyti, kas jiems nepatinka, o gal ir nesakytų, nenorėdami mūsų įžeisti.
Bendravimas su nemielais šunimis ar žmonėmis
Taip pat, kaip ir dauguma kitų socialių rūšių, šunys turi ir draugų, ir priešų. Lengva pastebėti, su kuriais kitais šunimis ar žmonėms jūsų šuo nori bendrauti, o su kuriais linkęs neturėti nieko bendra.
Nepaisant to, yra daug šunų savininkų, kurie tai ignoruoja ar tiesiog nepastebi užuominų, kurias jiems siunčia augintinis.
Gana dažnai šunų šeimininkai pernelyg entuziastingai verčia ar net kartais tiesiogine prasme stumia savo augintinius bendrauti su kitais, nors jų keturkojis verčiau eitų namo.
Arba jie leidžia nepažįstamiems žmonėms glostyti savo šunį, nors šuo aiškiai parodo, kad nori būti paliktas ramybėje.
Vaikščiojimas be galimybės tyrinėti
Yra skirtingų rūšių pasivaikščiojimai. Be abejonės, svarbu, kad šuo mokėtų klusniai vaikščioti su pavadėliu. Tačiau taip pat svarbu leisti šuniui pasivaikščiojimų su pavadėliu metu tyrinėti aplinką.
Šunys „mato“ nosimis. Jie kvapams skiria tiek pat svarbos, kiek mes, žmonės, vaizdams, domėdamiesi mus supančiu pasauliu. Galima sakyti, kad šunims medžio kamieno kvapas yra toks pat malonus, kaip mums gražus saulėlydis.
Šunis erzina tai, kad jie negali bent kelias minutes per dieną patyrinėti pasaulio, o juos vedžiodami žmonės per daug dažnai susitelkia tik į tai, kad šuo prasimankštintų ir atliktų savo gamtinius reikalus.
Mes dažnai šunis vedžiojame tuo pačiu keliu, be jokios įvairovės ar atsipalaidavimo jausmo ir per daug skubame juos sugrįžti namo.
Padarykite savo šuniui paslaugą ir bent per vieną kasdieninį pasivaikščiojimą leiskite jam pasimėgauti kvapais, ištyrinėjant pasaulį nosimi.
Per stipriai įtemptas pavadėlis
Šunys ne tik puikiai skaito jūsų kūno kalbą, bet ir nuostabiai jaučia įtampos lygį, net per pavadėlį.
Įtempdami šuns pavadėlį per stipriai, jūs didinate šuns stresą, nusivylimą ir mažinate jo linksmumą.
Atpalaidavę pavadėlį šuniui leidžiate suprasti, kad ir pats esate ramūs. Tada ir jūsų šuo nusiramina.
Kita vertus, įtempę pavadėlį šuniui siunčiate žinutę, kad jūs esate įsitempęs, nervingas, pasiruošęs pulti ar bėgti, ir jūsų šuo pradeda jaustis panašiai.
Taip, kaip ir jums nepatinka, kad šuo jus tampo, jūsų augintinis irgi nesijaučia gerai nuolat tampomas ir tokiu būdu gaudamas užuominas apie gresiantį pavojų. Jie taip pat supranta, kad nuo jūsų negali pasprukti, net jeigu ir mano, kad jiems tai reikėtų padaryti.
Šuo, vedžiojamas su įtemptu pavadėliu, labiau linkęs loti ir agresyviau reaguoja į švelnias socialines situacijas. O šuo, kurį vedžioja laisvesniu pavadėliu, yra ramesnis.
Tai įvaldyti sunku ir daug šunų savininkų dėl to vargsta, tačiau tai labai svarbu, nes kur kas maloniau vaikščioti su atsipalaidavusiu šunimi.
Erzinimas
Per daug žmonių vis dar mano, kad tai linksma.
Neskelskite lojimo garso, kai gatve prasilenkiate su šuniu. Nemosuokite šuniui ar nekalbinkite jo, kai jis loja už lango ar už durų. Netampykite šuns už uodegos. Sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Nedarykite nieko, kas erzina šunį, net jeigu jums tai ir atrodo juokinga. Šuniui tai nejuokinga. Dėl to jis gali turėti elgesio problemų.
