Kovoja su nelegalia prekyba
Lietuvos muitinė, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pirmadienį pranešė, kad siekdamos užkirsti kelią nelegaliai gyvūnų (šunų, kačių, šeškų ir paukščių) prekybai, imasi papildomų kontrolės priemonių pasienio postuose.
„Tuo siekiama įsitikinti, ar asmenys, kurie nekomerciniais tikslais įveža iš trečiųjų šalių gyvūnus, laikosi nustatytų reikalavimų. Primename, kad trečiųjų šalių piliečiai, į Lietuvą keliaujantys su savo augintiniais (šunimis, katėmis, šeškais, paukščiais, kt.) ne iš Europos Sąjungos šalių, muitinei privalo pateikti tokius pačius dokumentus, kurie pildomi bet kuriai per sieną vežamai prekei (Sąjungos muitinės kodekso 158 str.1 dalis). Taip pat kiekvienu atveju per sieną į Lietuvą asmenų vežami gyvūnai turi turėti dokumentą, nurodantį, kas yra gyvūno savininkas, ir trečiosios šalies išduotą originalų veterinarijos sertifikatą, kurio autentiškumą pasienyje nustato Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Jei piliečiai, kurie keliauja kartu su savo augintiniu iš ne Europos Sąjungos šalies, ketina su savo gyvūnu grįžti, jį, kaip ir bet kokią kitą prekę, turi deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai. Tam būtina pateikti muitinei elektroninę importo deklaraciją arba ATA knygelę, kurią išduoda šalies Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. ATA knygelė – tai tarptautinis tam tikrų prekių (išskyrus transporto priemones) laikinojo įvežimo dokumentas, atstojantis muitinės deklaraciją ir liudijantis, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, jog pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai“, – rašoma pranešime spaudai.
Pasak muitinės atstovų, jei šunys, katės, šeškai ir paukščiai ar kiti augintiniai vežami iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį per Lietuvą automobilių transportu (pavyzdžiui, iš Baltarusijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį), jie taip pat turi būti deklaruojami muitinei pasirenkant specialiąją muitinės procedūrą – tranzitą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenys su savo augintiniais keliauja geležinkelių transportu iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį neišlipdami Lietuvos teritorijoje. Deklaruojant augintinį muitinei kartu su elektronine deklaracija turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas ir dokumentai, įrodantys, kad asmuo yra gyvūno savininkas. Gabenamų gyvūnų deklaravimą muitinei galima atlikti patiems nustatyta tvarka arba kreiptis į muitinės tarpininkų paslaugas teikiančius asmenis.
Pateiktas pavyzdys, kai praėjusią savaitę Medininkų kelio poste Rusijos pilietės apgaulės būdu per Lietuvą į Estiją bandė įvežti 10 šunų, kurie neturėjo reikiamų dokumentų, reikalingų kirsti valstybės sieną. „Tikėtina, kad moterų tikslas buvo po parodos Estijoje šunis parduoti Europos Sąjungos piliečiams. Šiuo atveju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu Rusijos pilietės su šunimis nebuvo įleistos į Lietuvą ir nustatyta tvarka sugrąžintos į šalį, iš kurios atvyko“, – rašoma pranešime.
Skaičiuojama, kad per 9 šių metų mėnesius vien Baltarusijos pasienyje esančiame Medininkų kelio poste užfiksuota 1950 atvejų, kai gyvūnai buvo atgabenti iš trečiosios šalies. Iš jų 77 kartus asmenys buvo sugrąžinti atgal dėl bandymo gyvūnus gabenti neteisėtai.
Sukels daug nepatogumų
Tačiau Lietuvos kinologų draugija suskubo atkirsti. Ne viskas taip paprasta. „Liūdniausia, kad jie mūsų negirdi“, – sako Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė.
Pateikiame oficialią Lietuvos kinologų draugijos poziciją.
„Dėl gyvūnų augintinių kontrolės užtikrinimo“ – taip skamba naujasis Muitinės departamento potvarkis. Sutikite, žodis kontrolė mums kvepia sovietiniais laikais ir šalia jo rikiuojasi tokie sinonimai kaip nusikaltimas, bauda, konfiskacija.
Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite situaciją: praėjusį savaitgalį kinologai iš kaimyninės Baltarusijos išsiruošė į šunų parodą Panevėžyje. Ir jei anksčiau dėl ilgų eilių jie pakeiksnodavo savo šalies muitinę, šįkart atsitiko kitaip – Lietuvos muitinė juos pasiuntė... namo!
Penktadienį, spalio 18 dieną žmonės su augintiniais, išlaukę 6 valandas eilėje, tik Lietuvos pasienio poste sužinojo, kad išvakarėse, spalio 17-ąją, Lietuvos muitinės departamentas išleido dokumentą, nurodantį teritoriniams pasienio punktams laikytis naujo „kontrolės“ įsakymo atvykstantiems gyvūnams. Visiems keleiviams su gyvūnais augintiniais teko pasukti atgal, nes Lietuvos muitinės pareigūnai negalėjo paaiškinti, kaip galima įvykdyti naujuosius reikalavimus. Nesunku suprasti, kad ir pasienio postuose dirbantiems pareigūnams nauja tvarka buvo netikėta, apie numatomus pokyčius nebuvo pranešta iš anksto.
Taigi, Muitinės departamentas išleido įsakymą, kuris reikalauja iš trečiųjų šalių gabenamiems gyvūnams augintiniams pateikti importo deklaraciją. Nauja tvarka taikoma visiems gyvūnų augintinių įvežimo atvejams: įvežimui visam laikui, tranzitui ir laikinam įvežimui. Muitinės tarpininkai laikinojo įvežimo elektroninės importo deklaracijos įforminti negalėjo – tai paprasčiausiai nenumatyta įstatyme! Magiškąją ATA knygelę trečiosiose šalyse gali įsigyti tik juridiniai asmenys (ATA knygelė – tarptautinis tam tikrų prekių laikinojo įvežimo dokumentas, atstojantis muitinės deklaraciją ir liudijantis, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, jog pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai, Lietuvos Respublikoje ją išduoda šalies Prekybos ir amatų rūmų asociacija). Neturi deklaracijos arba ATA knygelės savo gyvūnėliui augintiniui – įvažiuoti negali!
Ką turėjo daryti Panevėžio šunų parodos dalyviai? Buvo 3 keliai: šunininkai lėkė aplink, per Latvijos pasienį; rašė skundus Lietuvos kinologų draugijai; praradę laiką, pinigus ir tapę „nusikaltėliais“, pasuko namo!
Net jeigu muitinės tarpininkai ir būtų galėję užpildyti deklaracijas, tai papildomas laikas pasienyje ir išlaidos. Muitinės departamento sprendimas keistokas dar ir todėl, kad trečiųjų šalių piliečiai deklaruoja laikinai įvežamą automobilį be jokių mokesčių, o tam pačiam asmeniui priklausantis, dešimtis ir šimtus kartų mažiau kainuojantis šuo ar katinas, turi būti deklaruojamas apmokant už paslaugą tarpininkui – asmuo, neturintis muitinės tarpininko licencijos, neturi teisės pats užpildyti elektroninės deklaracijos.
Muitinės departamento pareigūnai stebisi: ko jūs rūpinatės trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos – gyvūnų augintojais? Juk Lietuvos muitinė gina mūsų šalies interesus. Netiesa! Tai nepagarba su gyvūnais keliaujantiems žmonėms, gyvūnų parodų, varžybų dalyviams (gana dažnai – pasaulio ir Europos prizininkams). Šitaip elgdamiesi sukuriame žmonėms papildomų sunkumų ir nepatogumų. Tokie veiksmai tikrai neskatina tarptautinių santykių ir turizmo plėtotės ir kenkia Lietuvos įvaizdžiui.
Kaimyninės Latvijos kinologų organizacija, šį savaitgalį organizuojanti didžiulę tarptautinę parodą „Baltijos nugalėtojas“, socialiniuose tinkluose jau išplatino įspėjimą trečiųjų šalių dalyviams, kad šie nebandytų kirsti Baltarusijos-Lietuvos sienos, nes jos pravažiuoti su gyvūnais augintiniais neįmanoma dėl neaiškios tvarkos.
Ko tikėtis toliau? Lietuvos gyvūnų mylėtojų bendruomenė jau susirūpino, kad Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos muitinės taip pat gali patvirtinti analogiškus draudimus ir tada mūsų galimybės dalyvauti kinologų ar felinologų renginiuose su savo augintiniais bus suvaržytos.
Lietuvoje kiekvieną savaitgalį organizuojamos šunų ir kačių parodos. Į Lietuvos kinologų draugijos rengiamas tarptautines šunų parodas, kurios vyksta 6 kartus per metus, atvažiuoja apie 300-500 ir daugiau šunų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Į klubų organizuojamas parodas taip pat atvyksta dešimtys kinologų. Kukliais skaičiavimais kasmet Lietuvoje organizuojamuose renginiuose apsilanko ir po renginio išvyksta atgal apie 3000 šunų. Be to, per Lietuvos pasienį trečiųjų šalių šunys ir katės vyksta į daugybę Europos parodų, todėl skaičiai gali būti keletą kartų didesni. Muitinės atstovų aiškinimai, jog, prisidengiant parodomis į mūsų šalį įvežami ir pasilieka daugybė šunų ar kačių, yra visiška netiesa, nes fiksuojami TIK ĮVEŽAMI gyvūnai augintiniai ir niekaip nefiksuojami grįžtantys.
Gyvūnų parodų, varžybų, mokymų dalyviai registruojasi į renginius iš anksto, gyvena viešbučiuose, lankosi viešojo maitinimo įstaigose, prekybos centruose, turistiniuose objektuose. Vidutiniškai vienas asmuo, atvykęs į parodą ar veterinarijos kliniką Lietuvoje, palieka 500-1000 eurų. Naujasis potvarkis šiuos žmones prilygina gyvūnų augintinių kontrabandininkams, o Lietuva rizikuoja ne tik įgyti nepatrauklios turistams su gyvūnais augintiniais šalies įvaizdį, bet ir nukreipti tokių turistų srautą bei jų pinigus į kitas šalis.
Labai gaila, kad tokie rimti sprendimai priimami nesikonsultuojant su suinteresuotomis šalimis – kinologų ir felinologų asociacijomis. Mes labiausiai esame suinteresuoti stabdyti nelegalų gyvūnų augintinių importą, nes tai kenkia mūsų veisėjų interesams, esame pasirengę bendradarbiauti ir tai ne kartą deklaravome. Tokie neapgalvoti sprendimai tikrai nesustabdys nelegalių gyvūnų augintinių srauto, nes jie nukreipti į „matomus“, tai yra, įstatymų besilaikančius asmenis, o šešėlis taip ir liks šešėliu“, – rašoma pranešime.
