Oficialiais duomenimis, gautais iš Australijos nacionalinės grynakraujų jojamųjų žirgų lenktynių institucijos „Racing Australia“, kiekvienais metais skerdyklose atsiduria mažiau nei vienas procentas žirgų, nebetinkamų lenktyniauti. Tai reiškia, jog pagal žirgų lenktynių industrijos duomenis, maždaug 34 žirgai kasmet atsiduria skerdyklose. Tačiau remiantis dviejų metų trukmės tyrimu – šis skaičius yra kur kas didesnis.
Elio Celotto, lenktyninių žirgų apsaugos koalicijos narys, pranešė, jog vien per savaitę vienoje skerdykloje yra nužudoma kur kas daugiau nei 34 žirgai. „Vidutiniškai skerdykloje yra paskerdžiama 4000 žirgų per metus“, – skaičiavo Celotto. Skerdžiamų žirgų kiekis šokiravo industrijos ekspertą-profesorių Paul McGreevy, gyvūnų gerovės ir elgesio žinovą, turintį 25 metų tiriamąją patirtį grynakraujų jojamųjų žirgų industrijoje.
„Tokios žinios sukrės visą industriją iš esmės, – kalbėjo profesiorius McGreevy, – industrijai nėra šansų apsiginti. Tai yra akivaizdus pažeidimas, nesutampantis su tuo, kas buvo teigiama oficialiai. Išaiškėjo tiesa – grynakraujai žirgai patenka į skerdyklas ir tose įstaigose su jais dažniausiai elgiamasi siaubingai.“ Tas pats tyrimas atskleidė, jog kai kuriose Australijos skerdyklose užfiksuota tai, ką profesorius McGreevy apibūdino kaip netinkamą elgesį su gyvūnais – žirgų uždarymas garduose, kuriuose jie negali pajudėti, bei darbuotojų naudojamas elektrošokas. Skerdyklose žirgai spardomi, trypiami bei engiami.
Į skerdyklas išsiunčiami net prieš tai itin vertinti žirgai-čempionai. „Tai, kad leidome taip elgtis su žirgais-atletais yra visiškai nepriimtina, – kalbėjo profesorius McGreevy, – tai yra siaubinga praktika. Už tokį varganą gyvūnų galą atsakinga yra lenktynių industrija.“ Baisi lenktyninių žirgų gyvenimo baigtis – kas savaitę pasikartojantis reiškinys, nepaisant „Racing Australia“ priimtos „skaidrumo taisyklės“, pagal kurią nuo 2016 metų reikalaujama registruoti ir sekti visus žirgus nuo jų gimimo iki senatvės.
Atsižvelgdama į Naujojo Pietų Velso lenktyninių kurtų varžybų draudimą, paskelbtą 2016 metais, grynakraujų jojamųjų žirgų industrija taip pat įgalino naujas taisykles, orientuotas į gyvūnų gerovę, jų apsaugą bei rūpinimąsi žirgais prieš, per ir po jų lenktyninių karjerų.
Reformų esmė buvo uždrausti žirgų, laikomų bergždžiais, skerdimo praktiką. 2018 metais „Racing NSW“ generalinis direktorius Peter V’landys pranešė: „Tikslas – jog visiems žirgams, tiek lenktyniaujantiems, tiek gyvenantiems NSW būtų surasti namai.“ Bet nepaisant to, lenktyniniai žirgai vis tiek siunčiami į skerdyklas.
„Dėl vadovybės yra iškilęs didžiulis klaustukas ir taip pat eilinį kartą kilo problema su savireguliacija, – kalbėjo profesorius McGreevy, – kai lažinamės dėl arklių varžybų, mes tampame industrijos dalimi. Mes nusipelnėme daugiau, arkliai nusipelnė daugiau, žmonės, mylintys šią industriją nusipelnė daugiau. Industrija nuvylė daugybę žmonių ir žirgų.“ V’landys tikino nežinojęs, kad NSW žirgai būtų siunčiami į skerdyklas, tiek NSW, tiek kitose valstijose. „Jei tai iš tiesų vyksta, mes dėsime visas pastangas ir naudosimės įstatymo galia, kadangi tai yra taisyklių pažeidimas“, – teigė V’landys. NSW ūkvedys patvirtino, jog ištirs šį atvejį.
Vadeliotojų lenktyniavimo industrija taip pat prisidėjo prie masinio žudymo. Paaiškėjo, jog ristūnai, dalyvaujantys vadeliotojų lenktynėse taip pat siunčiami į skerdyklas, nepaisant gyvūnų apgyvendinimo taisyklių. Rugsėjį vykusiuose senato komiteto svarstymuose dėl „žirgų atsekamumo“ įvykdomumo, „Harness Racing Australia“ generalinis direktorius Andrew Kelly pasakė, jog taisyklės buvo formuojamos su nuostata „nuo pradžios iki galo“. „Harness Racing NSW“ generalinis direktorius John Dumesny pranešė, jog jo organizacija vysto žirgų apgyvendinimo strategiją: „Turime apgyvenimo programą, kuomet industrijos žmonės suranda apgyvendinimą savo pačių žirgams.“
Informacija paruošta Kamilės Lebedytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
