Neigiamas kraujo tyrimas rodo, kad „nėra stipraus imuninio atsako ir šiuo metu kraujyje nėra išmatuojamas antikūnų kiekis“. Tačiau neigiamas serologinis tyrimas nereiškia, kad šuo neužkrėstas virusu. Taip yra todėl, kad antikūnai ne visada vystosi lengvų ar besimptomių užsikrėtimo atvejų metu, o neigiami rezultatai ankstyvosiose infekcijos stadijose nėra neįprasti.
Gelfo Ontarijo universiteto veterinarijos kolegijos profesorius, kuris tiria zoonozinę ligą, J. Scottas Weese'as teigė, kad, jo manymu, realiausias paaiškinimas tas, kad infekcija šuniui buvo pakankamai lengva ir nesukėlė stipraus antikūnų atsako.
„Pakartoti ankstesni tyrimo rezultatai patvirtina, kad tai yra tikra infekcija. Tačiau nenuostabu, kad tai yra žemo laipsnio infekcija, nes nėra įrodymų, kad šunys yra tinkami šio viruso nešiotojai atsižvelgiant į jų genetinę struktūrą ir tai, ką mes žinome apie originalų SARS“, – teigė tyrėjas.
Šuo buvo laikomas karantine nuo vasario 26 dienos, kai jo savininkas buvo paguldytas į ligoninę, diagnozavus koronavirusą. Pakartotiniai šuns burnos ir nosies sekreto mėginių tyrimai buvo „silpnai teigiami“, teigė valdžios institucijos.
Iš pradžių miesto vadovybė vasario 28 dieną teigė, kad rezultatus galėjo lemti „užterštumas aplinka“, o ne pati infekcija. Tačiau praėjusią savaitę atnaujintame pranešime teigta, kad po konsultacijų su vietos visuomenės sveikatos ekspertais, taip pat su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, padaryta išvada, jog šuo iš tikrųjų turi žemo lygio infekciją „kas greičiausiai yra perdavimo iš žmogaus į gyvūną atvejis“.
Ketvirtadienį pranešta, kad šuns surinktų virusų DNR sekos yra „labai panašios“ į mėginius, paimtus iš užkrėstų žmonių, su kuriais gyvūnas turėjo kontaktą. Tai rodo, kad „virusas gali plisti nuo užkrėstų žmonių šunims“, sakoma pranešime.
Šuniui nepasireiškė jokie simptomai, todėl bus atliekami tolesni kraujo tyrimai.
Neaišku, ką šis atvejis reiškia plačiąja prasme. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai anksčiau teigė, kad nėra įrodymų, jog gyvūnai vaidina svarbų vaidmenį perduodant koronavirusą, tačiau jie vis dar tiria šį klausimą. Šią savaitę PSO savo tinklalapyje pažymėjo, kad Honkonge šuo buvo „užkrėstas“, tačiau pabrėžė, kad vis dar nėra įrodymų, kad katės, šunys ar kiti augintiniai galėtų perduoti virusą žmonėms.
Šiuo metu, pasak ekspertų, sveiki žmonės neturėtų elgtis su savo augintiniais kitaip nei įprasta.
Portalas lrytas.lt akcentuoja, kad šiuo metu svarbios visos atsargumo priemonės. Dažnai plaukite rankas, dezinfekuokite paviršius, rūpinkitės augintinių higiena. Vienareikšmės mokslininkų nuomonės apie koronaviruso sąsajas su augintiniais kol kas nėra. Skirtingų šalių mokslininkai vis dar nesutaria ir į temą turi būti įsigilinta, atliekami papildomi tyrimai. Augintinių atsisakymas nėra išeitis.
Nepaisant žmonių baimės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šiuo metu nėra duomenų, kad naminiai gyvūnai gali užkrėsti koronavirusu. Be to, Pasaulinė smulkių gyvūnų veterinarijos asociacija (FECAVA) sukūrė patariamąjį dokumentą su dažnai užduodamais klausimais apie koronavirusą, kad padėtų veterinarijos gydytojams nuraminti gyvūnėlių augintojus. FECAVA nuolat atnaujins rekomendacijas, kai tik bus naujos informacijos.
