„Šunys ir katės negali mums pasakyti, kada jiems skauda ar prastai jaučiasi. Tačiau savininkai, kurie mato savo augintinius kiekvieną dieną, turėtų suprasti, kada jie pradeda elgtis kaip nesavi. Bet koks jūsų augintinio elgesio pasikeitimas, palyginti su tuo, ką jis paprastai daro, yra priežastis apsilankyti pas veterinarą, – Teksaso universiteto veterinarijos ir biomedicinos mokslų kolegijos bendrosios chirurgijos vadovas Markas Stickney sakė portalui pets.webmd.com
Klinikinės medicinos docentė Kalifornijos universiteto Daviso veterinarinės medicinos mokymo ligoninėje Julie Meadows atkreipė kačių augintojų dėmesį, kad jie privalo ypatingai stebėti savo augintinių sveikatą, mat katės rečiau parodo savininkams, kad serga, o savininkai gali būti mažiau dėmesingi joms, nes šie augintiniai yra labiau nepriklausomi.
Ekspertai pateikė 6 kritinius ženklus, kad privalote nedelsiant kreiptis į veterinarą dėl savo augintinio sveikatos.
Vėmimas ir viduriavimas
Katės ir šunys retkarčiais vemia, dažnai net sunkiai nesirgdami. Tačiau, pasak ekspertų, augintiniui, kuris vemia, ypač kelis kartus per vieną dieną, atrodo mieguistas ir neturi apetito, yra privaloma nedelsiant apsilankyti pas veterinarą.
Kitas rimtas naminių gyvūnėlių simptomas – vėmimas su krauju arba apvirškinto kraujo vėmimas, kuris atrodo kaip kavos tirščiai. Skrandžio opos gali sukelti kraujavimą vemiant, tai taip pat gali nutikti dėl kokio nors augintinio nuryto pašalinio objekto, kuris dirgina skrandį.
Veterinarai tvirtina gydę šunis ir kates, kurios nuryja aštrius kaulus, kojines, apatinius drabužius, kumštines pirštines, rankšluosčius, virveles, blakstienas, kukurūzų burbuoles, žvejybos kabliukus ir žaislinius kareivėlius.
Vėmimas ar viduriavimas taip pat gali kilti dėl daugelio kitų priežasčių, įskaitant virškinimo trakto ligas ar parazitų infekcijas.
Kraujas išmatose taip pat yra įspėjamasis ženklas, kad augintinį turi nedelsiant apžiūrėti veterinaras.
Apetito stoka arba sumažėjęs aktyvumas
Šie du augintinių simptomai yra neaiškūs, tačiau jei jie laikosi ilgiau, veterinaras turėtų patikrinti priežastis. Šunys ir katės nustoja valgyti dėl daugybės priežasčių, įskaitant karščiavimą, skausmą ar stresą.
„Sumažėjęs apetitas ar jo nebuvimas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 24 valandas, yra priežastis nunešti savo gyvūną pas veterinarą“, – sako Kornelio medicinos profesorius Johnas Randolphas.
Paprastai katės patiria skaudesnes pasekmes, kai nustos valgyti.
„Šuo gali būti išrankus mažas klastūnas ir nevalgyti savo vakarienės, nes laukia žmogaus maisto. Su katėmis jūs turite būti tikrai atsargūs, nes jei jos net porą dienų praleidžia nevalgydamos, ypač turint katę su antsvoriu, joms gali išsivystyti riebių kepenų būklė“, – sako veterinarijos profesorius.
Dėl šios galimai mirtinos ligos per didelis riebalų kaupimasis kepenyse gali sukelti kepenų nepakankamumą. Nustojusi valgyti katė turėtų nedelsiant keliauti pas veterinarą, nes riebias kepenis reikia nedelsiant gydyti.
Tačiau ką išduoda augintinių vangumas? Pasak veterinarų, tai tik vienas iš neaiškių požymių, kad jūsų augintiniui kažkas negerai. Letargiją gali sukelti daugelis dalykų, įskaitant pagrindines problemas, tokias kaip širdies ligos.
Augintiniui, kurio mieguistumas negali būti dėl akivaizdžių priežasčių, pavyzdžiui, dėl per ilgo bėgiojimo šunų parke ir fizinio nuovargio, gali tekti apsilankyti pas veterinarą, ypač jei atsiranda kitų simptomų, tokių kaip pakitimai žaidimuose ir mankštoje, silpnumas ar net sąmonės praradimas.
Retesnis ar dažnesnis šlapinimasis
Didelis troškulys ir šlapinimasis gali atskleisti diabetą, taip pat padažnėjęs šlapinimasis gali reikšti kepenų, inkstų ar antinksčių ligas.
Padidėjęs šlapinimasis namuose laikomiems gyvūnams gali pasireikšti tuo, kad augintinis ims dergti tiesiog viduje. Tačiau gali būti, kad šuo, kuris paprastai miega naktį, staiga prašosi į lauką. Savininkas taip pat gali pastebėti, kad jis dažniau užpildo vandens dubenį.
Priešingai, per mažas šlapinimasis ar uždelstas šlapinimasis dažnai signalizuoja apie šlapimo takų problemas ar šlapimo pūslės akmenis. Tai skubios priežastys, ypač katėms, todėl reikia nedelsiant keliauti pas veterinarą.
„Katės gali sukaupti kristalus arba akmenis šlapimo pūslėje, kurie sukelia šlapimo pūslės uždegimą ir gali net sukelti kraujavimą šlapinantis“, – sakė J.Meadows.
Katėms ir patinėliams kristalai ar uždegiminės atliekos gali užkimšti šlaplę, tada katė negalėtų šlapintis, o tai per 24 valandas gali tapti pavojinga gyvybei.
„Tai labai sunku pastebėti, kadangi vienintelis simptomas gali būti tai, kad katė nueina į savo dėžutę ir nesišlapina, o tiesiog sėdi“, – sako J.Meadows. Taip pat katės, kurias vargina šlapintis, gali pakeisti savo įpročius ir pradėti šlapintis už savo kraiko dėžutės, į kriauklę ar ant patalynės ir baldų.
Kosulys
Kosulys, ypač jei jis užsitęsia, yra vienas iš tų augintinio simptomų, kuriuos reikia įvertinti specialistams, sako veterinarai. Lėtinis kosulys gali būti susijęs su širdies ligomis, širdies kirmėlėmis ar plaučių ligomis.
Taip pat šuo gali turėti veislyne pasigautą kosulį, infekcinį tracheobronchitą, kuris sukelia aštrų kosulį. Veterinarai sako, kad daugumai šunų veislyno kosulys yra lengvas – nepatogumai praeina per dvi savaites. Tačiau šuniukams jis gali progresuoti iki mirtinos pneumonijos.
Toks kosulys gali būti labai pavojingas šunų veislėms, kurių snukučiai yra suploti, pavyzdžiui, bokseriams, buldogams, mopsams ir Bostono terjerams. Jų neįprasta galvos anatomija gali pakenkti kvėpavimo sistemoms ir sukelti kvėpavimo sunkumų.
Jei šuniukui ar šuniui šalia kosulio pasireiškia ir rimtesni simptomai, tokie kaip karščiavimas, išskyros iš nosies, apetito praradimas, letargija ar produktyvus kosulys, tai gali būti plaučių uždegimas.
Veterinaras turėtų atkreipti dėmesį į bet kokį ilgalaikį kosulį, tačiau savininkai taip pat gali imtis apsaugos priemonių skiepydami savo šunis nuo kai kurių organizmų, sukeliančių veislyno kosulį.
Savininkai taip pat turėtų pasakyti veterinarijos gydytojui apie savo augintinių nuolatinį čiaudulį ar išskyras iš akių, ausų ar nosies. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar jūsų augintinis nespringsta.
Plaukų slinkimas ir odos niežulys
Blusos, erkės ir ausų erkutės dažnai yra plaukų slinkimą ir niežėjimą sukeliančios priežastys ant odos ir aplink ausis. Kai katės ar šunys turi ausų erkučių ar mielinių infekcijų, jie gali nuolat kasytis ir susibraižyti niežtinčias ausis ir ausyse gali atsirasti rudų išskyrų.
Tačiau plaukų slinkimą ar odos niežėjimą gali lemti ir endokrininės sistemos problemos, grybelinės ar mielinės infekcijos ir daugybė kitų priežasčių.
Apsunkinti judesiai, pasikeitęs vaikščiojimas ir apsunkintas atsistojimas ant kojų
Gyvūnai, kuriems pasireiškia apsunkinti judesiai, taip pat sunku laikyti savo svorį ar išsilaikyti kylant nuo žemės, gali būti klubo ar stuburo artritas, disko liga, plyšę raiščiai ar klubo sąnario displazija. Erkių platinamos ligos, tokios kaip Laimo liga, taip pat gali sukelti artritą.
Esant klubo sąnario displazijai, klubo sąnarys vystosi nenormaliai, todėl atsiranda degeneracinės sąnario ligos. Labiausiai šios ligos paveikia didelius šunis, tokius kaip vokiečių aviganius, labradorus ir auksinius retriverius.
