Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimas – dar neaiškus, ginčai verda teismuose

Jonavos teismui nusprendus žiaurumą, skausmą ir ypatingas kančias patyrusius šunis gražinti 58 metų vietos veisėjai Alai Perederij, taškas šioje istorijoje dar nepadėtas – daugiau nei pusšimtis keturkojų gali ir negrįžti į savo buvusią „koncentracijos stovyklą“.

 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
 Pragarą Jonavos rajono veisykloje patyrusių šunų likimą nulems Kauno apygardos teismo sprendimas. <br> Dogspoto nuotr. 
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Mar 1, 2021, 3:05 PM, atnaujinta Mar 1, 2021, 3:17 PM

Kauno apygardos teismas praėjusį penktadienį gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skundą, kuriame prašoma pakeisti Jonavos teisėjos Linos Šafronienės priimtą verdiktą ir taikyti keturkojų konfiskavimą. Tikrintojai teigė veisykloje aptikę 55 šunis. 

Taip pat prašoma sugriežtinti Jonavos rajono apylinkės teismo A.Perederij skirtą 700 eurų administracinę baudą už žiaurų elgesį su gyvūnais ir padidinti ją iki 1 750 eurų.

Maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Be to, svarstant skundą prašoma apklausti aštuonis liudininkus. Administracinė byla aukštesniame teisme turėtų būti atversta jau šį mėnesį.

Portalo lrytas.lt žiniomis, kol vyks skundo nagrinėjimas, keturkojai nebus pas veisėją. Jei skundas bus patenkintas, A.Perederij jų daugiau nebematys. 

Vaizdai – lyg iš siaubo filmo

Šių metų sausio pabaigoje Jonavos teismas šokiravo visuomenę, pripažinęs, kad gyvūnai patyrė ypatingas kančias, tačiau čia pat nusprendęs atiduoti keturkojus ten, kur jie buvo skriaudžiami, patyrė kraupią nepriežiūrą.

Teisėja L.Šafronienė nutarė, jog veisėjai pakanka skirti tik piniginę baudą.

Tačiau tie, kad dalyvavo reide ir matė siaubo filmo vertus vaizdus, su tuo kategoriškai nesutinka.

Praėjusių metų spalio 9 dieną A.Perederij valdoje Šveicarijos seniūnijoje (Jonavos r.) kartu su policijos pareigūnais, gyvūnų globos organizacijos, „Laisvės TV“ žurnalistais apsilankę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai buvo pakraupę.

Prancūzų buldogas sunkiai vaikščiojo, neėdė, nelaka vandens, buvo netekęs svorio, stipriai viduriavo krauju, besituštinant jam iškrisdavo tiesioji žarna, kurioje matyti erozijos.

Kitas tos pačios veislės šuo sulysęs, tuštinosi vien tik krauju, viduriuoja, nustatyti dehidratacijos požymiai, stiprus bakterinės kilmės uždegimas.

Dar vieno keturkojo galvoje aptikta žaizda, nustatyta ausies deformacija, manoma, atsiradusi dėl traumos, akių uždegimas. Jis viduriavo, dėl nuolatinio ašarojimo buvo pažeista oda.

Ketvirto šios gyvūnų koncentracijos stovyklą primenančios veisyklos augintinio letenos buvo ištinusios, veterinarijos specialistai konstatavo lėtinį, uždegiminį alerginės kilmės procesą, jo ausų landos buvo pilnai užakusios, ausų kremzlės deformuotos, jose susiformavo polipai, po viena jų – pūliuojanti fistulė. Taip pat nustatytas pūlingas akių uždegimas.

Vienas šuo praėjus keturioms dienomis nuo reido nugaišo dėl ūmaus plaučių uždegimo, katarinio skrandžio uždegimo, širdies išsiplėtimo, abejuose skilveliuose susidariusių krešulių, mažakraujystės.

Nepasirūpino būtina pagalba

Pasak specialistų, veisėja privalėjo pasirūpinti būtina veterinarine pagalba, tačiau to nebuvo padaryta.

Dalies šunų oda buvo pleiskanota, su šašais, jų kailis – praretėjęs, letenos ištinusios, ant letenų šonų pragulos. Kai kurie keturkojai turėjo senų randų, jiems buvo išaugęs šios veislės šunims nebūdingas paplaukis, daugeliui gyvūnų ant padų ir kailio buvo prilipusios išmatos.

Be to, dėl netinkamų laikymo sąlygų daugelio šunų psichika tapo jautri, nebuvo užtikrinta gyvūnų socializacija.

Septyniems iš A.Perederij veisyklos paimtiems ir gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ įkurdintiems šunims nustatyti apleidimo požymiai – pas visus buvo nustatyti ausų uždegimai, aptikti navikai, visi jie viduriavo, nagai buvo peraugę.

Prancūzų buldogo patelė apkurto dėl užakusių ausų landų, atsiradus polipams.

Sustorėjęs apsauginis sluoksnis ant bulterjero padų liudijo, jog jis nevaikšto jokiais paviršiais. Prie šio šuns lyties organo rastas didelis navikas.

Apžiūrėjus ir kitų šunų letenas, pirštus, veterinarijos gydytojams tapo akivaizdu, jog jie ilgai laikomi ant grotelių. Negydant šių lėtinių susirgimų, grėsė mirtinas pavojus arba suluošinimas visam gyvenimui.

Būklė tik blogėjo

„Du šunys su ausų deformacijomis buvo kritinės būklės ir jų nepaėmus, galėtų grėsti žūtis. Deformacija pastebėta ir dar vienam šuniui, kuris iki galo jau nepasveiks.

Matyti, jog gyvūnai ilgą laiką negydyti, yra didelė ausis, kuri išsipūtusi, didelis nepraeinamumas.

Praėjus mėnesiui nuo operacijos reikia atlikti antrą sudėtingą operaciją“, – slegiančiais įspūdžiais dalijosi gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

„Dauguma paimtų gyvūnų, kurie yra gydomi klinikose, turi parazitų, būklės yra įsisenėjusios. Dėl parazitų kyla žarnyno infekcija.

Yra kojų skausmai, organų pakitimai. Ši būklė atsirado ne per dieną, o nepriežiūra ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas tik pablogino ir taip sudėtingą būklę“, – liudijo gyvūnų globos organizacijos „Dogspotas“ atstovai.

Patyrė ypatingą kančią

Šokiruojantis reginys atsivėrė ir pažvelgus į gyvūnų laikymo vietas, pamačius, kokiose sąlygose jie gyveno.

Pavyzdžiui, privačiame name rasti 29 šunys buvo laikomi narvuose ir kelioninėse dėžutėse – vadinamuosiuose boksuose, kurių plotas – vos 25, 20 ir 14 kvadratinių centimetrų.

Šiuose narvuose ir boksuose nebuvo indų su vandeniu – tikrintojai nustatė nepakankamą jų girdymą.

Vonioje esančiuose boksuose kai kurie keturkojai buvo uždaryti į boksus, kurių aukštis ties ketera tesiekia 40 ir 42 centimetrus.

„Tai gyvūnams sukėlė ypatingą kančią“, – tvirtino Maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas.

Be to, 20-tyje narvų ir boksų nebuvo guolių, aštuonių narvų pagrindas buvo grotuotas, tuo, vėlgi, gyvūnams sukeliant nepatogumo jausmą, kančią.

Sukrėtė ir lauko vaizdai

Gyvūnų globėjus sukrėtė ir lauko vaizdai – 26 šunys buvo „sugrūsti“ į septynis voljerus, kuriuose buvo akivaizdžiai per mažas būdu arba slėptuvių skaičius.

Keturkojai negalėjo visi vienu metu pasislėpti esant žvarbiam orui, pliaupiant lietui ar sningant.

Pavyzdžiui, dvejuose voljeruose buvo laikoma net po keturis šunis, vietoje būdų – vos po vieną bokselį, 22 ir 25 kvadratinių centimetrų ploto.

Į kitus du voljerus buvo uždaryti keturi šunys – jiems pasislėpti nuo žvarbos, kritulių buvo skirti du narvai, kitaip sakant, du gyvūnai turėjo išsitekti viename narve. Didesnio narvo plotas – 36 kvadratiniai centimetrai, mažesnio – 25 kvadratiniai centimetrai.

Tai dar toli gražu ne visos šiurpą keliančios detalės. Pavyzdžiui, dalies laiko voljerų tinklas buvo atitrūkęs su aštriais kampais – gyvūnai laikyti jiems visiškai netinkamuose, žalinguose įrenginiuose, kuriuose buvo iškilusi susižalojimo grėsmė.

Žodžiai sukėlė abejonių

Šunis apie 30 metų veisianti A.Perederij tikino, jog tikrintojų pateikti faktai esą neatitinka tikrovės. Savo kaltės dėl žiauraus elgesio ji nepripažino.

Augintiniai esą narvuose, boksuose ir voljeruose laikomi tik maitinimosi metu.

Šie žodžiai sukėlė abejonių – sunku patikėti tokiu sutapimu, jog dešimtis gyvūnų ruoštasi maitinti kaip tik prieš pat netikėtą reidą.

Pasak veisėjos, pamaitinus šunis, narvai sudedami ir išnešami iš namo patalpų.

„Nuo nešvarumų narvai yra prilipę prie grindų, jie yra apstatyti ir apkrauti įvairiausiu inventoriumi, kas paneigia veisėjos advokato paaiškinimus, jog po šėrimo jie būdavo sulankstomi ir išnešami“, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Daina Šutovienė.

Nuotraukose užfiksuoti vaizdai paneigia A.Perederij žodžius kad gyvūnai įrangoje buvo laikomi tik maitinimo metu, nes narvuose ir boksuose nebuvo maitinimui ir (ar) girdymui skirtų indų.

Netikėta garsaus veterinaro pozicija

Jonavos teisme be Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų apie prastą šunų būklę, nepriežiūros, apleidimo faktus papasakojo ir daugelis veterinarijos gydytojų, gyvūnų globos organizacijų.

Tačiau palankiai veisėjos atžvilgiu liudijo tik vienas specialistas, žinomas veterinarijos gydytojas Jakovas Šengaut.

Toks jo elgesys sukėlė didelį dalies visuomenės pasipiktinimą, ūžė socialiniai tinklai, stebėjosi jo kolegos.

Veterinarui esą pritrūko įrodymų, jog buvo pažeista gyvūnų gerovė – jis neįžvelgė, kad šunys būtų nuolat laikomi narvuose.

Anot J.Šengaut, paimtų šunų gyvybei pavojus negrėsė.

Tolesnis šunų likimas priklausys nuo Kauno apygardos teismo sprendimo.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.