Beglobiais gyvūnais besirūpinanti įstaiga, negavusi iš Savivaldybės paramos šildymo sistemai įsirengti, išliejo savo nuoskaudą socialiniame tinkle „Facebook“, o tada ir prasidėjo...
Išgelbėjo per 100 gyvūnų
Apie tai, kad iš Savivaldybės „Plungės priglaustukų“ nuomojamose patalpose Salantų gatvėje žūtbūt reikia įrengti šildymo sistemą, pradėta kalbėti vasario viduryje per Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį.
Į šį komitetą finansinės paramos kreipusis įstaigos įkūrėja Jurgita Juknevičiūtė-Domarkienė pasakojo, kad pirmieji benamiai keturkojai iš Savivaldybės už simbolinę vieno euro per mėnesį kainą nuomojamose patalpose apsigyveno praėjusio rugsėjo viduryje.
„Ten visko trūko. Susitvarkėme santechniką, pasijungėm vandenį. Ilgai mums užtruko elektros įvedimas, pasistatėm boilerį šiltam vandeniui, vonią gyvūnėliams maudyti, turim jau ir skalbyklę“, – vardino padarytus darbus.
Šiuo metu įstaiga įrenginėja aptvarus, kad vienam kambary galėtų apgyvendinti po kelis gyvūnus. Be to, tvarkomas ne tik pagrindinis pastatas, bet ir garažas. Jį apšiltinus daromi narvai katinams. Beliko pasikeisti duris, ir garažas bus visiškai pritaikytas be namų likusiems ir naujų šeimininkų ieškantiems murkliams.
„Dar turime karantino patalpas, į kurias visų pirma ir patenka gyvūnai. Iš ten jie keliauja pas veterinarus, kur yra nukirminami, nublusinami, atliekami virusiniai testai, skiepijami, čipuojami, kastruojami ar sterilizuojami. Kai jau yra pasveikę, ieškome jiems namų“, – toliau pasakojo moteris.
Pasak jos, nuo rugsėjo iki vasario vidurio „Plungės priglaustukai“ iš gatvės ar kitos jiems netinkamos aplinkos jau paėmė ir priglaudė 110 gyvūnų.
Džiugi žinia ta, kad nė vienas iš jų ilgai neužsibuvo Salantų gatvėje – visiems sėkmingai rasti nauji namai. Nors įstaigos direktorė pabrėžė, kad gyvūnai nedalijami į kairę ir į dešinę. Esą siekiama susipažinti su besikreipiančiaisiais, įsitikinti, kad jie galės užtikrinti tinkamas sąlygas naujam augintiniui.
„Labai šalta pas mus“
J. Juknevičiūtė-Domarkienė pasidžiaugė ir tuo, kad prie įstaigos yra prisijungę nemažai aktyvaus jaunimo, kuris savanoriauja ir padeda prižiūrint gyvūnus. Taip pat ieškoma įmonių, kurios galėtų paremti. Pasak moters, „Plungės priglaustukai“ gyvuoja vien tik iš žmonių ir įmonių paaukotų pinigų.
Ir į Savivaldybę J. Juknevičiūtė-Domarkienė kreipėsi tikėdamasi paramos. „Labai šalta pas mus. Bandėme šildytis elektriniais radiatoriais. Ir nors šildom labai minimaliai, tik tuos gyvūnus, kurie išoperuoti, bet sąskaitos už elektrą ateina labai didelės. Jei visose patalpose laikytume įjungtus tuos radiatorius, per mėnesį vien elektrai išleistume tūkstantį eurų. Tai galvojam, kad geriau vieną kartą investuoti į šildymo sistemą ir po to šildytis pigiau.“
Moteris sakė sutarusi su „Eurosistema“, kad ji įrengs šildymo sistemą. Tik tam, žinoma, reikia lėšų. Įmonės parengta darbų sąmata baigiama 8,7 tūkst. eurų suma – tiek esą reikia šildymo sistemai įrengti. Savivaldybės prašyta prie darbų prisidėti 5-iais tūkst. eurų.
Nuomonės išsiskyrė
Komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis patvirtino, kad „Plungės priglaustukai“ išties šąla. Sakė dieną prieš tai kartu su Savivaldybės administracijos direktoriumi Mindaugu Kaunu lankęsi įstaigoje ir savo akimis įsitikino, kaip ji gyvuoja. Bet pritarti prašomų lėšų skyrimui jis neskubėjo – priminė, kad pagalbos geros valios žmonių jau prašiusiai įstaigai paaukota gana nemaža suma pinigų. Ir to esą tikrai užteks darbams pradėti, o ateity, atsiradus papildomai lėšų, Savivaldybė jų tikrai skirs šiam reikalui.
„Prieš porą mėnesių namie pasikeičiau šildymo sistemą ir pas mane yra geros kokybės 30 kilovatų granulinis katilas su 1,5 kubo talpa automatizuotam užkrovimui. Gali atvažiuoti kad ir šiandien ir vežtis iš karto“, – pasiūlė komiteto narys Liudas Skierus.
O komiteto narys Aidas Kėsas ragino nebeatidėti šio klausimo ir jau dabar protokoliniu sprendimu skirti lėšų įstaigai, kad nei joje dirbantieji, nei besiglaudžiantieji nebešaltų. „Gal ne 5 tūkstančių bereikės, gal užteks ir 3-jų. Pažymėti (kad skiriam – aut.) iki 3 tūkst. eurų pagal poreikį, ir mums nebereikės grįžti prie to klausimo“, – kalbėjo jis.
M. Kaunas taip pat pasakojo buvęs įstaigos nuomojamose patalpose ir matęs, kokiomis sąlygomis dirbama. „Rasim tikrai kažkokį sprendimą“, – pažadėjo direktorius, o komiteto pirmininkas A. Zamulskis paprašė jo, kai tik bus naujienų, informuoti Tarybos narius, kas nuspręsta.
Dovanos atsisakė
Tačiau jau netrukus naujausią informaciją, tik ne Tarybos nariams, o visiems, kas seka „Plungės priglaustukų“ veiklą feisbuke, šiame socialiniame tinkle pateikė pati J. Juknevičiūtė-Domarkienė.
Moteris rašė, kad „mero Audriaus Klišonio padrąsinta ir paraginta“ kreipėsi į Savivaldybę prašydama padėti įsirengti šildymo sistemą.
„Deja, finansų komitetas Plungės biudžete mūsų gyvūnėliams pinigų nerado, ir kaip išsireiškė administracijos direktorius M. Kaunas „likome už brūkšnio“. Kaip supratau, reiks patiems dabar kapstytis. „Taip pat turime už Savivaldybės biudžeto „brūkšnio“ likusių norų. Ir gyvename tikėdamiesi, kad jei Savivaldybei pavyks gauti papildomų lėšų, poreikiai, likę už „brūkšnio“, neliks pamiršti.“ Taip taip, ačiū už gerus norus, bet pagalbos mums reikia dabar“, – tokiu pasisakymu savo nusivylimą išliejo įstaigos vadovė.
Tuo pačiu ji dar sykį paprašė finansinės pagalbos visų, kas neabejingi beglobiams gyvūnams. Tik šįkart, prašydama aukoti pinigų ir nurodydama duomenis, kur juos pervesti, moteris rašė, kad trūksta jau nebe 5-ių tūkst., kaip buvo įvardinta kreipiantis į Savivaldybę, bet 2-jų tūkst. eurų.
Kartu buvo paaiškinta, kodėl nutarta atsisakyti L. Skieraus žadėto dovanoti granulinio katilo. J. Juknevičiūtė-Domarkienė rašė, esą pasikonsultavusi su specialistais išgirdo, kad tas katilas savo jau atitarnavo, jam sugedus bus sunku rasti reikiamų detalių, nes jo gamintojas esą jau bankrutavęs, o ir granulės brangios, tad šildytis jomis bus gerokai brangiau nei įstaigos išsirinktu „oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliu.
„Dar mums būtų reikalingas žmogus, kuris kūrentų ir jį prižiūrėtų, nes aš einu į darbą, o prileisti savanorių, kurių dauguma jauni žmonės, negalėčiau.“
Šie moters pasisakymai netrukus sukėlė tikrą diskusijų audrą.
„Gaila, kad tapote politikos auka“
Tokiais žodžiais pirmasis į J. Juknevičiūtės-Domarkienės pasisakymą feisbuke sureagavo M. Kaunas, veikiausiai turėdamas omeny įstaigos vadovės paminėtą faktą, kad ne kas kitas, o meras A. Klišonis paragino ją kreiptis į komitetą finansinės paramos.
Direktorius stebėjosi, kodėl „Plungės priglaustukai“ atsisakė jiems už ačiū siūlyto granulinio katilo. Be to, atkreipė dėmesį į tai, neva darbus pasisiūliusios atlikti „Eurosistemos“ parengtoje darbų sąmatoje šilumos siurblio kaina – gerokai užkelta. M. Kaunas siūlė pasidairyti pigesnio siurblio, jei jau siūlomas dovanoti katilas netenkina, bet tuojau sulaukė raginimų tokiais komentarais „nebešaudyti sau į koją“.
„Ar jūs manote, kad jei į prieglaudą – tai galima sukišti viską, kas jums nebereikalinga?“ „Bet turbūt visi žmonės supranta, kad geriau 100 € pasiimsite sau, negu paremsite naują veiklą“, – tokiais ir panašiais komentarais diskusijos dalyviai suskubo ginti gyvūnų prieglaudą ir „dėkoti“ valdžiai.
Žibalo į ugnį dar šliūkštelėjo buvęs Tarybos narys Robertas Endrikas, parašęs: „įsileisk velnią į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips...“ Prieglaudoje savanoriaujantieji ėmė teirautis, ar tai jie dabar jau ir velniais tapo?! „Prašau jūsų, nebedarykite sau gėdos, niekad apie save negalvojame, važiuojame naktimis prie -20 gaudyti šuns <...> kad netrukdytų vairavimui, kad nepuldinėtų žmonių, reaguojam į kiekvieną skundą. Dirbame jums ir jūsų miesto žmonėms, o paramos finansinės negauname <...> Nesukėlė problemų ir visą žiemą rengtis po kelias maikes ir megztinius, kad nenušalti ir nesusirgti, kol valome šuniukus, juos maitiname. Ne tik mums, bet ir augintiniams (ypatingai mažiukams ir po operacijų) reikalinga šiluma“, – rašė prieglaudoje savanoriaujanti Mantilė.
Kiek vėliau įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad žmonės jau paaukojo tūkstantį eurų ir kad visiškai atsiskaityti su šilumos sistemą įrenginėjančia įmone trūksta dar tūkstančio. J. Juknevičiūtė-Domarkienė kvietė gyventojus nelikti abejingiems ir suaukoti trūkstamą sumą. O į replikas, kad tiek kurdama prieglaudą, tiek keldama tokius įrašus į feisbuką ji sau kraunanti politinį bagažą, moteris atsakė: „galite būti ramūs – į politiką nesuksiu, jokiai partijai nepriklausau, ir tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai kreipiausi į Savivaldybę finansinės paramos. Taip jau yra gyvenime, kad apie kitus sprendžiame pagal save. Yra geras posakis, kad kuo pats kvepi – tuo ir kitą tepi.“
