Trylikai kankintojų uždraudus laikyti gyvūnus – institucijų pastabos: organizuotos kontrolės nėra

Praėjusių metų gruodžio 22 dieną Seime priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais nutarta uždrausti asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, tam tikrą laiką laikyti gyvūnus. Praėjus 9 mėnesiams įvyko Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) organizacijos prašytas susitikimas, skirtas su atsakingomis institucijomis aptarti, kaip vyksta įstatymo dėl draudimo laikyti gyvūnus vykdymas.

Gyvūnų prieglauda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gyvūnų prieglauda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 9, 2023, 5:54 PM

Susitikimą organizavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. Jame dalyvavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) , Aplinkos ministerija , Lietuvos policija , VšĮ Šuniukų fėja bei GGI atstovai.

Susitikimo metu paaiškėjo, kaip draudimas veikia praktikoje bei su kokiais iššūkiais susiduriama jį taikant. Taip pat buvo atskleista, kad per 9 draudimo galiojimo mėnesius jau 13 asmenų neteko teisės laikyti gyvūnus dėl VMVT ir Policijos paskirtų sankcijų.

Apie tai, kokius šio įstatymo trūkumus pastebi tarnybos, savo „Facebook“ paskyroje pasidalino organizacija Gyvūnų gerovės iniciatyvos.

„Susitikime dalyvavusi Aplinkos ministerijos atstovė pažadėjo pateikti informaciją, ar buvo šiemet pritaikytas draudimas dėl laukinių gyvūnų.

Seimo narė Ieva Pakarklytė paprašys tokių duomenų ir Savivaldybių asociacijos – jei nuobaudas skyrė savivaldybių vešiosios tvarkos skyriai.

Kadangi tokių žmonių skaičius dar (laimei!) nėra didelis, įstatymo laikymąsi institucijos užtikrina įprastomis tikrinimo priemonėmis – atskiro algoritmo, kaip tai daryti, neturi.

Pavyzdžiui VMVT tikrina GAR’e ar asmuo neužregistravo naujo gyvūno. Kyla abejonių, ar toks būdas efektyvus, kadangi žmonės vis dar nejaučia pareigos registruoti savo augintinių.

Kaip minėjo Lietuvos policijos atstovas, organizuotos kontrolės nėra, kadangi šio įstatymo vykdymas nėra prioritetinė policijos veikla, vykdant kasdienes funkcijas užvažiuojama patikrinti, tačiau didėjant draudimų skaičiui žadama algoritmą sukurti.

Institucijos kėlė įstatymo trūkumus. Vienas jų – draudimas taikomas tik gyvūno šeimininkui, tačiau ne jo šeimos nariams. Taip pat, draudimas netaikomas, jei asmuo nuskriaudžia ne savo gyvūną (išskyrus atvejus, kai gyvūnas nužudomas).

Kitas trūkumas – draudimas pritaikomas laikyti tam tikrą rūšį gyvūnų. Pvz. jei nusikaltimas buvo padarytas prieš šunį, tai jam ir draudžiama laikyti šunį, tačiau katės, žiurkėno ar kito gyvūno – nedraudžiama.

VMVT atstovas prašė paskatinti įtraukti į įstatymo vykdymą ir Savivaldybių atstovus“, – rašoma GGI Facebook paskyroje.

Kaip anksčiau yra pažymėjusi šio pasiūlymo iniciatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną.

„Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną“, − Seimo posėdyje yra sakiusi parlamentarė.

Pagal pernai priimtas pataisas, asmuo, baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalės būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Asmeniui draudimas būti gyvūno laikytoju bus taikomas atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurią jis naudojo neteisėtus veiksmus.

Nuteisus asmenį pagal Baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veikos padarymą (kai žiauriai elgiamasi su gyvūnu, jis kankinimas, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas), toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalės laikyti visų gyvūnų rūšių, skelbiama pranešime.

Už šio draudimo nesilaikymą grės administracinė atsakomybė. Draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtrauks baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grės bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 25 parlamentarai. Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parėmė 84 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 26 parlamentarai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.