„Puppy Blues“ – tai naują šuniuką įsigijusio šeimininko patiriamų neigiamų jausmų visuma, kurią nulemia lūkesčių ir realybės neatitikimas. Pasak PetCity Klaipėda veterinarijos klinikos gydytojos Eglės Bartkevičienės, dažniausiai ši būsena pasireiškia nerimu, liūdesiu, kalte, nusivylimu, gailėjimusi dėl savo sprendimo: „Lietuvių kalboje termino, apibūdinančio šią situaciją, neturime. Galima daryti prielaidą, kad taip yra todėl, kad ir žinių, švietimo apie tokią būseną praktiškai nėra.“
Pakitusi dienotvarkė, miego stygius bei šuniuko charakteris gali sąlygoti „puppy blues“
Kaip ir gimus vaikui, taip ir atsiradus naujam šuniukui namuose, keičiasi įprastas šeimos gyvenimo ritmas. Mažas augintinis reikalauja nemažai šeimininkų atsidavimo, o tai gali nulemti emocijų disbalansą.
Pasak E. Bartkevičienės, dažniausiai depresyvias augintinių šeimininkų nuotaikas nulemia netikėtai pasikeitusi dienotvarkė:
„Tenka anksčiau keltis rytais, neretai ir naktį, dėl ko suprastėja miego kokybė. Taip pat sumažėja galimybės spontaniškiems išvykimams, po darbo tenka skubėti namo pas augintinį, kad galėtum išvesti į lauką, pašerti ir t.t., tad įvairius reikalus, susitikimus su draugais jau tenka planuoti kitaip. Tačiau tai tik keletas pavyzdžių, kiekvienam šeimininkui kyla daugiau ar mažiau iššūkių, pokyčiai įprastoje rutinoje būna patys įvairiausi.“
„Be to, didelę reikšmę turi ir paties šuniuko charakteris, elgesys. Jeigu šuo stipriai veikiamas išsiskyrimo nerimo ir paliktas vienas elgiasi destruktyviai (graužia, drasko baldus, rūbus, batus ir kt.), nuolat loja ar kaukia – normalu, kad naujajam šeimininkui visa tai kelia didžiulį stresą. O dar visos mažos ir didelės „nelaimės“, nutinkančios namuose, kai nukenčia baldai, kilimai, kol šuniukas išmoksta gamtinius reikalus atlikti lauke – visa tai gali kelti nemažą stresą šeimininkui“, – pažymi veterinarijos gydytoja.
Neramu dėl atsiradusių finansinių įsipareigojimų
Dar vienas dirgiklis, kuris gali sukelti nemažai streso „naujai iškeptiems“ augintinio šeimininkams, – tai kartu su šuniuku atsiradę ir tam tikri finansiniai įsipareigojimai.
„Bendraudami su klientais pastebime, kad vis daugiau žmonių prieš įsigydami šuniuką išsamiai pasidomi, kokia jam bus reikalinga priežiūra, profilaktinės priemonės, tinkamas šėrimas ir pan. Visgi dar dažnai pasitaiko atvejų, kuomet naujam šeimininkui atvedus augintinį pirmajam profilaktiniam patikrinimui ar vakcinacijai, konsultacijos metu mūsų pateikiama informacija būna visiškai negirdėta bei nauja. Kai mintyse prasideda matematika ir pradedama skaičiuoti, jog kas mėnesį reikės augintiniui pirkti priemonės nuo parazitų, geros kokybės pašarą, reguliariai atlikti vakcinaciją, dehelmintizaciją, dantų higieną, kiek vėliau – sterilizaciją/kastraciją, vesti į kirpyklą (priklausomai nuo veislės) bei dresūrą – natūralu, kad kai kuriuos žmones apima neviltis ir baimė“, – atkreipia dėmesį E. Bartkevičienė.
Todėl prieš įsigyjant augintinį, veterinarijos gydytoja pataria įsivertinti jo dydį (nuo to priklausys gydymo išlaidos, reikalingo parašo kiekis) bei veislės ypatumus (vienoms veislėms reikalinga nuolatinė dresūra, užsiėmimai, kitos veislės yra labiau prisitaikančios prie šeimininko gyvenimo būdo).
Neigiamos patirties padės išvengti tinkamas pasiruošimas
Nepateisinti lūkesčiai yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau tam tikrais gyvenimo atvejais surinktas žinių bagažas gali padėti tinkamai pasiruošti galimiems iššūkiams tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
„Didžiausia tikimybė išvengti tokios neigiamos emocinės patirties yra kuo geresnis pasiruošimas prieš įsigyjant augintinį. Pasiruošimas apima atsakingą informacijos paiešką ir analizę apie dominančią veislę, tos veislės atstovui reikalingą priežiūrą, auginimą; sąžiningą savo, kaip būsimo šeimininko įvertinimą – ar aš tikrai galiu įsipareigoti daugiau nei 10 metų, ar aš tikrai galėsiu skirti pakankamai laiko, dėmesio, ar mano finansai bus pakankami ir t.t.“, – patarimais dalinasi E. Bartkevičienė.
Veterinarijos gydytoja priduria, kad susidūrus su neigiamomis emocijomis, nereikėtų priiminėti skubotų sprendimų (grąžinti augintinį veisėjui, ar dar blogiau – į prieglaudą), priešingai – vertėtų kantriai užsiimti augintiniu, skirti jam dėmesio, o reikalui esant – kreiptis į profesionalus:
„Susidūrus su „puppy blues, kaip ir kiekvieno gyvenime pasitaikančio sunkesnio periodo atveju, tikrai reikalingas artimųjų palaikymas ir pagalba. Dažnu atveju auklėjant gyvūną labai svarbus ir dresuotojo vaidmuo. Šiuo atveju, tiesioginės veterinarijos gydytojo pagalbos dažniausiai neprireikia, tačiau mes visada galime suteikti išsamią informaciją apie gyvūnui reikalingas profilaktines priemones, procedūras, tinkamą šėrimą ir pan. Kartais žmonėms pakanka tik patarimo ir užtikrinimo, kad visi iškilę sunkumai yra laikini ir investavus pakankamai laiko ir pastangų, ilgainiui bus galima džiaugtis puikiais rezultatais.“
