Kai kurie nauji duomenys rodo, kad ilgalaikis šuns laikymas gali padėti sumažinti su amžiumi susijusios demencijos ir Alzheimerio ligos sukeltus pažintinių gebėjimų pablogėjimus.
Atsižvelgiant į tai, kad žmonės gyvena ilgiau, vis didesne problema tampa vyresnio amžiaus žmonių protinių gebėjimų sumažėjimas. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad JAV vienas iš septynių 71 metų amžiaus žmonių serga demencija arba Alzheimerio liga.
Laikui bėgant šis skaičius didėja, o sulaukus 90 metų amžiaus gali sirgti beveik kas trečias žmogus. Šioms demencijoms būdinga progresuojančių, nepagydomų neurologinių simptomų grupė, susijusi su negrįžtamu atminties praradimu ir sumažėjusiais pažintiniais gebėjimais.
Demencijos galime išvengti
Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis demencijos atvejų yra susiję su priežastimis, kurias galima kontroliuoti arba pakeisti, įskaitant fizinį pasyvumą, socialinę izoliaciją, širdies ir kraujagyslių ligas, depresiją ir lėtinį stresą.
Todėl, siekdami sumažinti demencijos padarinius, medicinos ir psichologijos mokslininkai tiria gyvenimo būdo įpročius, kurie gali sumažinti tokių būklių tikimybę ar sunkumą. Stebina tai, kad būtent čia pagelbėti gali šunų turėjimas.
Bendravimas su namų ūkyje auginamu šunimi yra svarbus vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimo būdo aspektas, galintis turėti įtakos jo kognityvinei sveikatai. Įrodyta, kad gyvenimas su augintiniu daro teigiamą poveikį daugeliui mūsų fizinės ir psichologinės gerovės aspektų.
Šuns turėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, mažesne vienišumo ir depresijos tikimybe. Nustatyta, kad augintinis šuo teikia emocinę paramą, kuri savo ruožtu apsaugo žmogų nuo streso poveikio.
Floridos universiteto Gainsvilyje Sociologijos, kriminologijos ir teisės fakulteto sociologijos ir kriminologijos katedros darbuotoja Jennifer Applebaum vadovavo tyrėjų grupei, kuri domėjosi, ar teigiamas šunų turėjimo poveikis gali padėti kompensuoti kai kuriuos vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių gebėjimų pablogėjimo požymius.
Su amžiumi susijusio pažintinių gebėjimų silpnėjimo stebėjimas
Šiam klausimui ištirti tyrėjų komanda surinko duomenis iš Mičigano universiteto Sveikatos ir išėjimo į pensiją tyrimo. Tai didelė nuolatinė ir nuolat tobulinama duomenų rinkimo įmonė, kuri remiasi reprezentatyvia ir įvairiapusiška 50 metų ir vyresnių JAV suaugusiųjų grupe.
Jis skirtas tirti JAV gyventojų senėjimo poveikį sveikatai, socialinei ir ekonominei padėčiai. Kas dvejus metus atliekant tyrimą renkami įvairūs duomenys, įskaitant medicininę sveikatą, pažintinius gebėjimus, šeiminę padėtį, užimtumą ir kitus veiksnius, iš maždaug 20 000 tyrime dalyvaujančių asmenų.
Mokslininkai stengiasi stebėti šiuos žmones nuo 50 metų amžiaus iki jų gyvenimo pabaigos, kas dvejus metus atlikdami tolesnius matavimus.
Ilgalaikė draugystė
Remiantis tyrėjų grupės samprotavimais, paprasčiausias šuns buvimas kambaryje ar jo paglostymas prieš testą neturėtų suteikti jokios pastebimos kognityvinės naudos.
Šie mokslininkai iškėlė hipotezę, kad ne trumpalaikis bendravimas su šunimi lemia skirtumą, o kaupiamasis kasdienio bendravimo su pažįstamu naminiu šunimi poveikis per ilgesnį laikotarpį, kuris galiausiai yra svarbus ir suteikia pažintinės naudos.
Todėl jie suskirstė duomenis į kelias analizės grupes. Konkrečiai jie suskirstė 65 metų ir vyresnių asmenų duomenis ir jaunesnių nei 65 metų asmenų duomenis.
Antroji kategorizacija suskirstė grupę į asmenis, kurie šunį nepertraukiamai turėjo penkerius ar daugiau metų, asmenis, kurie šunį turėjo mažiau nei penkerius metus, ir asmenis, kurie nebuvo šunų savininkai.
Per pirmąjį duomenų apdorojimo etapą tapo visiškai aišku, kad kai tyrėjai vertino keturių pažinimo testų sudėtinį rezultatą, naminių gyvūnų turėjimas neturėjo jokios įtakos jaunesniems nei 65 metų asmenims.
Tačiau, kai jie nagrinėjo grupę, kuriai buvo 65 metai ir daugiau, nustatė, kad tų asmenų, kurie turėjo šunis nepertraukiamai ilgiau nei penkerius metus, sudėtinis pažintinių gebėjimų rezultatas kiekvienu matavimo tašku per šešerių metų testų intervalą buvo aukštesnis, palyginti su tais asmenimis, kurie neturėjo naminių gyvūnų arba turėjo naminį gyvūną trumpiau nei penkerius metus.
Taip pat buvo nustatyta, kad daugiausia naudos iš šunų turėjimo vyresnio amžiaus ilgamečiams jų savininkams davė tai, kad 65 metų ir vyresni ilgamečiai naminių gyvūnų savininkai akivaizdžiai pagerino savo rezultatus verbalinės atminties užduotuse.
Meilės ryšys?
Šunų turėjimo naudos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau tyrėjai mano, kad vienas iš veiksnių gali būti susijęs su oksitocino poveikiu smegenų veiklai. Oksitocinas yra hormonas, dažnai vadinamas „meilės hormonu“ arba „geros savijautos“ hormonu, kuris išsiskiria žmonėms, kai jie jaučia malonumą bendraudami.
Žinoma, taip pat ir su šunimi. Kai kurie naujausi tyrimai rodo, kad oksitocinas turi ne tik teigiamą emocinį poveikį, susijusį su žmogaus ir šuns ryšiu, bet ir neurologiniu lygmeniu veikia žmonių socialinį pažinimą ir atminties gerinimą.
Papildomos oksitocino dozės per ilgesnį augintinio laikymo laikotarpį gali būti tai, kas senjorams teikia kognityvines naudas.
Parengta pagal www.psychologytoday.com.
