Kaip portalui lrytas.lt sakė „Beglobio“ savanorė Giedrė, pirmąją šių metų naktį nutraukta dygliuota tvoros viela, o naktimis kaskart palei tvorą šlaistosi įtartini asmenys.
Gyvūnų prieglaudos direktorės Danutės Navickienės teigimu, benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“ teritorijoje trejus metus buvusi gyvūnų prieglauda nebepageidaujama. „Šunų keliamas triukšmas, kasdien zujantys savanoriai ir vagonėliai, neva trukdantys sustatyti kelių priežiūros techniką, įgriso „Grindai“, - sakė D. Navickienė.
Pasak „Beglobio“ direktorės, Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ nepanoro pratęsti 2012 metų gruodžio 31 dieną pasibaigusios bendradarbiavimo sutarties. Savivaldybė pasiūlė kitą sutartį dėl sklypo panaudos Naujojoje Vilnioje.
Anot D. Navickienės, neliko nieko kito, kaip tik sutikti su sąlygomis ir keltis į naująją vietą. „Arba išsikelti į naują teritoriją, arba likti tiesiog gatvėje“, - susirūpinusi gyvūnų ateitimi kalbėjo moteris.
Į „Grindos“ teritoriją įvykio fiksuoti atvykę žurnalistai buvo išprašyti „Grindos“ darbuotojos. Anot jos, reportažui būtinas vadovybės sutikimas ir į teritoriją be leidimo įžengti galima tik priduodant ar pasiimant benamį gyvūną.
Gyventojai įsiutę
Gyvūnų sanitarijos tarnybos „Grinda“ kieme buvęs „Beglobis“ ir visi gyvūnų prieglaudai priklausantys gyvybės vagonėliai iš Fabijoniškių perkelti į buvusią turgaus aikštę Naujojoje Vilnioje, kur vos už kelių dešimčių metrų – nuosavi namai.
Portalo lrytas.lt pakalbintas netoli naujai įsikūrusios gyvūnų prieglaudos gyvenantis vilnietis Kęstutis sakė, kad prieglaudos šunys kelia pavojų visiems aplinkui gyvenantiems žmonėms. „Jei koks nors šuo ims ir pabėgs? Juk vasarą čia, kiemuose, žaidžia vaikai. Kas bus atsakingas, kai nukentės žmonės?“ - piktinosi gyventojas.
Jis teigė, kad naujos gyvūnų prieglaudos kaimynystėje gyvenantys žmonės kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Teisės į ramybę gyventojams išsikovoti nepavyko, ir beglobiai gyvūnai perkelti šalia gyventojų namų.
Pasak netoli prieglaudos gyvenančios Alginos, šunų keliamas triukšmas neduoda ramybės nei dienomis, nei naktimis. „Grįžusi namo po naktinės pamainos noriu išsimiegoti, tačiau šunų lojimas neleidžia užmigti“, - sakė ji.
Moteris sakė, kad belieka nuleisti rankas. Vis dėlto ji įspėjo, kad gali atsirasti žmonių, kurie ims nuodyti keturkojus. Žinoma, pati tokių dalykų nedarys. „Aš nesu žudikė, namuose laikau katę ir gyvūnus myliu, tačiau kitiems šunų lojimas ir smarvė gali nusibosti“, - pasakojo gyventoja.
„Grindos“ direktoriui pabodo šiukšlynas
Žurnalistui pasiteiravus, kodėl nebuvo pratęsta bendradarbiavimo sutartis, „Grindos“ generalinis direktorius Algimantas Vilūnas teigė, kad sutarties nutraukimo priežastys yra neviešinamos. „Tai yra dviejų šalių susitarimas ir tretiems asmenims informacija neviešinama“, - sakė jis.
Gyvūnų sanitarijos tarnybos „Grinda“ direktorius nemato reikalo pratęsti pasibaigusios sutarties su gyvūnų globos tarnyba „Beglobis“: „Kodėl mes turime pratęsti sutartį ir dar ne vienerius metus juos turime maitinti ir išlaikyti?“ A. Vilūnas tikino, esą prieglaudos vagonėlių stovėjimas kieme ir jų išlaikymas Vilniaus miesto savivaldybės įmonei kainavo didžiulius pinigus, tačiau įvardyti konkrečios sumos direktorius nepanoro.
„Nematau jokio reikalo tą šiukšlyną laikyti mūsų teritorijoje. O kiek kainavo jų išlaikymas – tik mūsų reikalas“, - sakė generalinis „Grindos“ direktorius A. Vilūnas.
Tūkstantinės investicijos išgaruotų
Į Naujosios Vilnios mikrorajoną ištremti gyvūnų globos tarnybos darbuotojai gyvena nežinioje - iš naujos vietos visi keturkojai ir juos prižiūrintys savanoriai gali būti išprašyti bet kada.
Mat naujoje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio sklypo panaudos sutartyje numatyta, kad per penkerius sutarties metus sklypas gali būti privatizuotas bet kuriuo metu.
Tai reiškia, kad pardavus sklypą, kuriame kuriasi gyvūnų globos tarnyba, investicijos nueis šuniui ant uodegos, o keturkojai liks gatvėje, investicijos, panaudotos sklypo vertei pakelti, nebus grąžintos.
Žinoma, sutartyje numatyta, kad sklypo naudotojas privalo atlyginti nuostolius, kurie gali susidaryti neatliekant kapitalinio remonto arba atliekant rekonstrukcijos darbus. Be to, ant gyvūnų prieglaudos „Beglobis“ pečių gula ir draudimo įmokų našta.
Kaip portalui lrytas.lt sakė gyvūnų prieglaudos „Beglobis“ direktorė Danutė Navickienė, tvorai, kanalizacijai, voljerams ir nameliui įrengti naujoje teritorijoje jau prireikė beveik 35 tūkst. litų.
„Jei savivaldybė sumanytų parduoti jau gerokai padidėjusios vertės sklypą, prarastume viską, ką pastatėme ir įrengėme“, - sakė D. Navickienė. Anot jos, pavyktų nebent voljerus pasiimti – žinodami apie grėsmę būti išprašytiems, savanoriai pastatė išmontuojamus voljerus.
„Beglobiui“ dar trūksta 20 tūkst. litų Naujoje teritorijoje buvo tik mažas mūrinis namelis be elektros instaliacijos. Namelyje užmūrytais langais nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio, nei šildymo. Higienos normų neatitinkančioje vietoje laikyti ir prižiūrėti benamius keturkojus – pavojinga darbuotojų sveikatai.
Buvusioje turgaus aikštėje už gyvūnų mylėtojų paaukotus pinigus pastatyti septyni voljerai, namelyje įrengta šildymo krosnis. Įdiegta elektros instaliacija ir plastikiniai langai leido įsikurti pirmiesiems savanoriams, o į voljerus perkelti stipriausi ir šaltį lengviau pakeliantys keturkojai.
Tačiau kol kas namelyje dar trūksta santechnikos įrenginių, būtina išlieti grindis, padaryti pertvaras ir sienas, iškloti plyteles ir įrengti gyvūnų prausyklą. Nameliui įrengti ir teritorijai paruošti reikia dar 20 tūkst. litų, tačiau kol kas surinkta vos 780 litų.
